Šiemet savo 95-ąjį gimtadienį paminėjusi Panevėžio apskrities biblioteka – vienas svarbiausių ne tik miesto, bet ir viso regiono kultūros centrų. 2006 metais iš kelių pastatų persikėlusį į naują statinį miesto centre, Respublikos gatvėje, biblioteka miestiečius sudomino ir neįprasta savo architektūra.
Visas bibliotekos ansamblis, kurį sudaro du seni pastatai ir naujas korpusas, užima apie 5 tūkstančius kvadratinių metrų, o lentynų ilgis siekia net 11 kilometrų. Bibliotekos rekonstrukcijos autorius architektas Saulius Juškys sukūrė originalų interjerą. Šviesa į biblioteką patenka ne tik pro langus, bet ir pro senąjį ir naująjį korpusus jungiantį stiklinį stogą. Už šį darbą architektas pelnė Nacionalinę kultūros ir meno premiją.
Trijų aukštų biblioteka pritaikyta ir neįgaliesiems, tačiau vaikų skyriaus joje nerasime. Jis netilpo į rekonstrukcijos projektą, kadangi pačiame miesto centre įsikūrusi biblioteka negalėjo dar smarkiau išsiplėsti.
Todėl bibliotekos Vaikų literatūros skyrius iki šiol glaudžiasi nelabai jam tinkamose patalpose Aukštaičių gatvės pradžioje. Tiesa, 1970 metais, kai Panevėžio viešosios bibliotekos Vaikų skyrius čia atšventė įkurtuves, buvo ypač pabrėžiama, kad tai naujos, specialiai vaikų bibliotekai pritaikytos patalpos.
Tačiau nuo to laiko prabėgo jau beveik pusė amžiaus, o vaikai vis keliauja į tą pačią vietą.
Neabejojama, kad po būsimos rekonstrukcijos, kuriai žalią šviesą uždegė ES struktūrinių fondų investicijos, ši vieta taps panašiu traukos centru kaip ir pagrindinis bibliotekos pastatas.
Tiesa, jau ir dabar šis populiarios bibliotekos padalinys dalyvauja ir net laimi prizines vietas šalyje rengiamuose edukacinių programų konkursuose. Įdomios veiklos vaikams čia organizuojamo net ir vaikų vasaros atostogų metu.
Tačiau darėsi vis akivaizdžiau, kad senosios patalpos neatitinka šiuolaikinei bibliotekai keliamų reikalavimų. Todėl ir buvo parengtas Vaikų literatūros skyriaus pastato modernizavimo projektas, kuris bus finansuojamas iš ES struktūrinių fondų. Numatoma atnaujinti bibliotekos patalpas, padidinti jų prieinamumą, įsigyti kultūrinėms, edukacinėms veikloms būtiną įrangą bei baldus.
„Kažkada tai buvo naujas švediškas projektas, skirtas vienam miesto mikrorajonų.. Dabar norime ten sukurti modernią Vaikų literatūros biblioteką. Tai būtų erdvė, kurioje ne tik vaikai, bet ir visos šeimos galėtų maloniai leisti laisvalaikį“, – pasakojo R.Maselytė.
Šiandien biblioteka – idėjų ir svajonių realizavimo erdvė
Įgyvendinus šiek tiek daugiau nei milijoną eurų kainuojantį projektą bibliotekoje bus teikiamos kokybiškesnės skaityklos ir abonemento paslaugos, atsiras galimybė organizuoti daugiau renginių bei kompiuterinio raštingumo mokymų, įgyvendinti naujas edukacines programas.
Bibliotekos vadovė įsitikinus, kad Vaikų bibliotekoje turi atsirasti vietos ne tik knygoms ir kompiuteriams, bet ir pačioms įvairiausioms veikloms. Viena naujausių – robotika, kuria vaikai ypač domisi.
„Šiuolaikinė biblioteka – tai pačių įvairiausių norų, idėjų ir svajonių realizavimo erdvė. Ir mums labai norisi, kad ji būtų taip pat ir architektūriškai patraukli, patogi lankytojams. Kalbėjomės apie tai su daugelį vaikiškų knygelių iliustravusiu dailininku Stasiu Eidrigevičiumi. Planuojame pasinaudoti jo patarimais, tik dar nenorime atskleisti visų paslapčių“, – sakė R.Maselytė.
Pasak jos, atnaujinta biblioteka turėtų tapti tokiais vaikų knygų namais, kokius matome visame pasaulyje. Kitose šalyse jau įprasta, kad žmonės savo laisvalaikį leidžia bibliotekoje. Ten švenčiami gimtadieniai, yra stalo žaidimų zonos, galima ne tik klausytis, bet ir kurti muziką.
Pagal „Erasmus“ programą Panevėžio bibliotekos darbuotojai turėjo galimybę stažuotis Skandinavijos ir Prancūzijos bibliotekose. Jau yra sukaupta nemažai įdomių idėjų, kurios galėtų būti patrauklios mažiesiems skaitytojams. Įdomu, kad kurdami ateities planus Panevėžio bibliotekininkai galvoja ne tik apie vaikus ir paauglius, bet ir apie pačius mažiausius bibliotekos lankytojus.
Bibliotekų metus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka paminėjo įdomiu projektu, kurio partneris buvo Panevėžio ligoninės Akušerijos ginekologijos klinika. Kiekvienam 2016 metais Panevėžio gimdymo namuose gimusiam kūdikiui buvo įteiktas šios bibliotekos sveikinimo laiškas su skaitytojo pažymėjimu, kviečiantis tapti bibliotekos skaitytoju. Iš viso įteikti net 1223 tokie laiškai.
„Vis dar galima išgirsti argumentų, kad bibliotekai svarbiausia – ne patalpų grožis, bet kokybiška veikla. Tačiau daugiau nei dešimtį metų dirbdama naujose, bibliotekos reikmėms pritaikytose, erdviose patalpose pastebėjau, kad žmonės iš viso rajono atvyksta čia tiesiog pabūti, praleisti turiningai laiką. Žmonės vieni kitiems dovanoja tokias keliones, dalyvauja bibliotekos renginiuose.“, – pasakojo R.Maselytė.
Vaikų skyriaus patalpos taip pat nemažos – maždaug tūkstantis kvadratinių metrų, tačiau kol jos nesutvarkytos, ten netelpa visi norintys.
„Lankydamasi Prancūzijos bibliotekose visuomet pavydėjau matydama, kiek daug ten lankosi jaunų šeimų. Jos ir skaito, ir dalyvauja bibliotekų renginiuose. Esu įsitikinusi, kad laisvalaikį žmonės turėtų dažniau praleisti kultūros įstaigose, taip pat ir bibliotekose. Žinoma, tam turi būti atitinkamai sutvarkytos patalpos. O ir dirbti bibliotekos turėtų tuo metu, kai dauguma žmonių nedirba“, – svarstė bibliotekos vadovė.
Pasak jos, Panevėžyje pastaraisiais metais akivaizdžiai daugėja skaitančių žmonių, taip pat ir vaikų. Todėl net ir pagrindiniame bibliotekos pastate jau įkurta pažinimo erdvė, kurioje įvairių veiklų gali rasti šeimos su paties įvairiausio amžiaus vaikais. O Vaikų literatūros skyriaus rekonstrukcija bus užbaigta per porą metų.
Europos struktūrinių fondų parama artimiausiu metu pasieks ir Varėnos, Marijampolės, Kalvarijos, Rokiškio, Naujosios Akmenės ir Ignalinos bibliotekas.
Tarp kitų Panevėžio apskrities kultūros įstaigų, kurių gyvenimą palengvins ES fondų parama – Juozo Miltinio dramos teatras, Krekenavos bazilika, Panevėžio dailės galerija, Pasvalio krašto muziejus, Palėvenės vienuolynas ir Upytės dvaras. Iki 2018-ųjų pabaigos turėtų būti pasirašytos sutartys su visais kultūros investicijų programos, kuriai skiriama beveik 200 mln. eurų, laimėtojais.
