„I.Vilnerio sinagoga yra prasčiausios būklės. Kitos dvi jau pritaikytos visuomenės reikmėms. Žieminėje sinagogoje veikia muziejaus daugiakultūris centras, per metus pritraukiantis apie 10 tūkst. lankytojų. Vasarinėje sinagogoje įsikūrusi dailės mokykla“, – pasakojo Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.
Pastaruoju metu sinagoga stovi tuščia. Sovietmečiu čia buvo įrengta kepykla, vėliau, pastatą kiek parestauravus, veikė parduotuvė, o paskui – sandėlis.
R.Žirgulis įsitikinęs, pramonės miestui Kėdainiams reikia meninių-humanitarinių dalykų. „Būsime laimingi, jeigu prasiplės dailės mokyklos patalpos. Tada galėtume priimti dar daugiau lankytojų, pasiūlyti įvairesnių veiklų“.
Dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Jovita Buinevičienė sako, kad I.Vilnerio sinagogoje norėtų įkurti fotografijos studiją, perkelti grafikos ir tekstilės studijas. Čia galėtų dirbti dailininkai, lankytis turistai, vykti studijinė-edukacinė veikla. Jau keliolika metų dailės mokykloje esančioje Vasarinėje sinagogoje mokosi vaikai nuo trejų iki aštuoniolikos metų, įgūdžius lavina ir suaugusieji.
Į mokyklą apžiūrėti sinagogos nuolat atvažiuoja ir turistai. „Esame matomi visame pasaulyje. Svečiai apžiūri ne tik pastatą, bet ir pamato, kaip jis saugomas, sutvarkytas ir pritaikytas naujam gyvenimui“, – pasakojo J. Buinevičienė.
Paveldo objektu pripažinta I.Vilnerio statyta sinagoga yra pačiame Kėdainių senamiesčio centre. Ji įtraukta į visus turistinius maršrutus, ir ypač domina savo tautos istorija Lietuvoje besidominčius žydus.
Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė mano, kad sinagogą pritaikyti kultūros reikmėms yra pats geriausias sprendimas. Joje bus galima įrengti ekspoziciją, pasakojančią apie Kėdainių istorinę žydų bendruomenę. Gyventojų surašymo duomenimis, žydai sudarė 61 procentą visų miestelio gyventojų.
Šiuo metu Kėdainiuose žydų bendruomenės nėra, todėl ir sinagoga pusšimčiui metų perleidžiama Kėdainių savivaldybės žinion.
