Oginskių rūmai – vienas gražiausių XIX a. Lietuvos architektūros paminklų. Muziejus garsėja didžiosiomis, kas ketverius metus rengiamomis Pasaulio žemaičių dailės parodomis. Nuolatinėje ekspozicijoje galima pamatyti XX–XXI a. dailininkų kūrinių, kuriuos dovanojo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys žemaičiai.
Sovietmečiu nykokas ir apleistas Oginskių dvaro kompleksas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tapo viena mėgstamiausia plungiškių pasivaikščiojimų vieta. Žemaičių dailės muziejaus darbuotojai juokauja, kad parke žmonių kartais net daugiau nei miestelio gatvėse.
Rūmuose nuo 1994 veikiantis muziejus saugo ir puoselėja buvusio šeimininko kunigaikščio Mykolo Oginskio (1849–1902) dvaro tradicijas. Čia veikė M. Oginskio įsteigta orkestro mokykla, kurioje ketverius metus mokėsi dailininkas bei kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911).
Dvaro ansamblį sudaro dešimt XIX a. pastatų ir statinių. Juos supa vienas didžiausių (58,3 ha) ir gražiausių mišraus stiliaus parkų Lietuvoje. Pagrindinis ansamblio pastatas – neorenesansinio stiliaus rūmai su dviem oficinomis ir rūmų stogą puošiančiomis antikinio stiliaus skulptūromis.
Lankytojus patraukia ir keista pilaitė – laikrodinė-oranžerija. Tai pats seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje. 1846 metais pastatyta pilaitė yra miniatiūrinė Florencijos mieste Italijoje stovinčių rūmų – Palazzo Vecchio – kopija. Čia kadaise buvo įrengta oranžerija, apgyvendintas sodininkas ir laikrodininkas, nes bokšte buvo sumontuotas unikalų inkaro mechanizmą turintis laikrodis. Prieš penkerius metus restauravus pilaitę ir jos įžymybę laikrodį, pastate įsikūrė Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.
Žemaitijos kultūros žmonės turi daug ambicingų paveldo atgaivinimo planų, kuriuos įgyvendinti padeda ir Europos Sąjungos (ES) finansinė parama. 2012–2015 metais ES struktūrinių fondų lėšomis restauruotas dvaro rūmų interjeras. O dabar tikimasi gauti finansavimą antrojo pagal dydį šio ansamblio pastato – dvaro žirgyno sutvarkymui. Plungės M. Oginskio dvaro žirgyno pastato pritaikymui kultūros ir rekreacijos reikmėms pirmajam darbų etapui planuojama skirti beveik 388 tūkst. eurų iš ES struktūrinių fondų lėšų.
Pasak Žemaičių Dailės muziejaus vyriausiosios fondų saugotojos D.Einikienės, buvusio žirgyno pastatą jau daugelį metų naudoja sporto mokykla. Jo vidus įrengtas pagal sportininkų poreikius. Išlaikyta tik centrinė žirgyno erdvė – buvęs maniežas, kuriame įrengta sporto salė. Tačiau remonto reikia visam pastatui.
„Planuojama, kad sporto mokykla išsikels, ir visa erdvė bus skirta kultūrinei veiklai. Po žirgyno rekonstrukcijos pirmajame aukšte būtų įrengta šiuolaikiška koncertų salė, čia įsikurtų ir kino salė, vyktų įvairios parodos, mugės“, – sakė D.Einikienė.
Atnaujintame žirgyne tilps nuolatinė Plungės miesto, ir jo krašto istorijos ekspozicija, kuriai jau sukaupti eksponatai.
Nors sutvarkytame žirgyno pastate nebeliks žirgų, tačiau čia kartu su tarptautiniais Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliais toliau bus rengiami tradiciniai žirgų konkūrai.
„Oginskių laikais šiame žirgyne buvo auginami žemaitukai. Kunigaikštis M.Oginskis labai rūpinosi šios veislės atgaivinimu. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje vienas jo žirgas net yra pelnęs aukso medalį. Kunigaikštis skatino ir kitus auginti žemaitukus, rengė žemės ūkio parodas, kuriose už gražų žemaituką galima buvo gauti ir piniginę premiją, ir medalį“, – pasakojo D.Einikienė.
Pasak jos, Oginskiai vertėsi medienos pardavimu į Vakarus, bet tais laikais Plungėje nebuvo geležinkelio linijos, todėl reikėjo arklių. Užrašytuose senųjų dvaro tarnautojų atsiminimuose pasakojama, kad žirgynas buvo lyg dideli rūmai su pertvaromis, kur stovėjo arkliai, kumeliukai, buvo laikomos karietos, sukabinėti pakinktai. Jame buvo įvairių veislių arklių, bet daugiausia – žemaitukų.
Paveldo modernizavimo ir kultūros objektų infrastruktūros atnaujinimui Lietuvoje per keletą artimiausių metų bus skirta 199 mln. eurų ES struktūrinių fondų investicijų. Didelė dalis nukeliaus į regionus. Už ES lėšas bus atnaujinti ir pritaikyti specifiniams poreikiams dešimtys paveldo ir kultūros objektų, esančių 57 savivaldybėse.
Telšių apskrityje finansavimo sulauks trys valstybės projektai – Žemaičių „Alkos“ muziejus, Telšių katedra, kunigų seminarija ir vyskupo rūmai bei Žemaičių Kalvarijos bazilika. Lėšos bus skirtos ir keturiems savivaldybių tvarkomiems objektams – Telšių kultūros centrui, Renavo dvarui, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejui bei Plungės dvaro žirgynui.
