Dabar galime didžiuotis, kad mūsų šalyje internetas – vienas greičiausių Europoje. Plačiajuosčio interneto tinklas užima didžiąją Lietuvos teritorijos dalį ir pasiekia netgi atokiausias vietoves.
Sulig kiekvienu pokyčiu didėjo greitis
Iš pradžių prie interneto vartotojai jungdavosi naudodamiesi įprastomis telefono linijomis ir vadinamaisiais „dial-up“ modemais.
Tačiau toks susisiekimas nebuvo nei patogus, nei greitas (jis siekė tik iki 14 Kbps), o ryšys trūkinėdavo. Kartais atsisiųsti didesnį failą užtrukdavo net kelias paras.
Norint pasiekti dar didesnį greitį, šio tūkstantmečio pradžioje pereita plačiajuosčio interneto tinklo.
1997 metais paskelbta, kad kompanija „Ericsson“ parūpino keletą šviesolaidinio tinklo kabelio sistemų, tarp kurių buvo ir Švedijos–Lietuvos. Tai leido sutrumpinti duomenų perdavimo kelią iki Švedijos tinklų.
Sistemos įdiegtos privačių kompanijų AB „Telia“ ir AB „Lietuvos telekomas“ bendromis jėgomis.
Už plauką plonesnės skaidulos
Kaip paaiškino Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos instituto profesorius Laimutis Telksnys, šviesolaidinis internetas tiekiamas per optinį kabelį, sudarytą iš daugybės už plauką plonesnių šviesai laidžių skaidulų. Kiekviena jų gali būti panaudota kaip atskira ryšio linija. Tai užtikrina saugų ir ypač spartų ryšį.
Iš pradžių variniai kabeliai šviesolaidžiais buvo pakeisti pagrindinėse interneto magistralėse. Tai leido tam tikruose tinklo ruožuose pasiekti ir 100–1000 megabitų per sekundę (Mbps) spartą.
Vėliau šviesolaidinius pradėta tiesti į didmiesčių gyvenamuosius rajonus ir atskirus daugiabučius namus. Apie 2007 metais šviesolaidis atkeliavo tiesiai į vartotojų kompiuterius. Nuo tada labiausiai šviesolaidinio interneto tinklą išplėtojo bendrovė „Teo“ (dabar – „Telia“).
Iššūkis – nutiesti kabelį į Neringą
Ypač reikšmingas interneto plėtrai tapo 2004 metais Lietuvos valstybės ir Europos Sąjungos lėšomis pradėtas vykdyti dviejų etapų projektas RAIN.
Prof. L.Telksnys teigė, kad apie tokio projekto būtinybę kalbėta jau seniai.
„Nuo 2000-ųjų penkerius metus vis aiškinome, kad Lietuvai reikia plačiajuosčių tinklų, ypač kaimiškose teritorijose. Tačiau įvairios jėgos Lietuvoje stabdė jų atsiradimą“, – prisiminė profesorius L.Telksnys.
Vykdant RAIN projektą šviesolaidžio kabeliai pradėti tiesti į atokias vietoves, kad kaimų seniūnijose, mokyklose, bibliotekose ir panašiose įstaigose būtų galima naudotis itin didelės spartos internetu. Pagal projektą buvo numatyta valdžios įstaigose įrengti ir viešos prieigos prie interneto taškus.
Sunkiausiai šviesolaidinį internetą sekėsi įrengti Neringos savivaldybės gyventojams. Nuspręsta optinį 1,6 kilometro kabelį kloti marių dugnu.
Iš viso per du projekto RAIN etapus Lietuvoje buvo išvedžiota tūkstančiai kilometrų šviesolaidžių, o interneto ryšys užtikrintas maždaug tūkstantyje gyvenviečių.
Dabar šviesolaidinį internetą galima pasiūlyti maždaug 70 proc. Lietuvos namų ūkių.
Greitis padidėjo 70 tūkst. kartų
Šiandieniniai žmonės, kaip pastebėjo bendrovės „Telia“ specialistai, internetu vidutiniškai naudojasi apie 5–6 val. per dieną.
Daugiausia internetas naudojamas naršyti socialiniuose tinkluose, filmams žiūrėti, žaidimams, taip pat savišvietai, kai skaitomos naujienos ar ieškoma informacijos.
Pastebėta, kad daugumai žmonių pagrindiniu naršymo internete įrenginiu tampa mobilusis telefonas ar planšetinis kompiuteris, todėl vis labiau populiarėja mobilusis ryšys.
Besikeičiant žmonių įpročiams ir poreikiams keičiasi ir interneto greitis.
Jau dabar didžiausia siūloma šviesolaidinio interneto sparta pasiekė 1 gigabitą per sekundę (Gbps). Taigi iš viso nuo interneto atsiradimo sparta Lietuvoje padidėjo net 70 tūkst. kartų – nuo 14 iki 1 mln. Kbps (arba 1 Gbps). Ir tai dar ne riba.
Bendrovės „Telia“ specialistų teigimu, gali būti, kad netolimoje ateityje interneto greitis bus ir 10 Gbps ar net didesnis. Koks? Tai prognozuoti dar anksti. Galima tik spėlioti, kas mūsų lauks ateityje.
