Prieš kone šimtą metų skulptoriaus Vinco Grybo sukurtos pelėdos iki šiol puošia Kauno kolegijos J.Vienožinskio menų fakulteto tvorą Žaliakalnyje.
Dėl šių išmintingų paukščių ir pats kalnas gavo Pelėdų kalno vardą. Nors vietovę juosia tvora su 108 stulpais, pelėdų ant jų – perpus mažiau. Tai jau ne pirmus metus kelia karštas kauniečių diskusijas.
„Skulptorius V.Grybas nebuvo toks kvailas, kad pelėdas uždėtų tik ant dalies tvoros“, – įsitikinęs Žaliakalnio bendruomenės centro „Pelėdos“ pirmininkas Kęstutis Ignatavičius. Jis ragino skulptūromis papuošti visą tvorą.
Kaunietis agitavo ištirti ir vieną kalne augantį ąžuolą. „Niekas nežino, bet čia auga istorinis A.Smetonos ąžuolas. Kaunui tai gali būti sensacija. Seimo pirmininkas tuo jau susidomėjo“, – sakė K.Ignatavičius.
Jis istorinėje vietoje susitiko su Vokietijos Kaselio miesto lietuvių bendruomenės pirmininku Rimantu Dailidoniu, Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoju Pauliumi Baltrušaičiu ir kitais Pelėdų kalno puoselėtojais.
Aktyvistai aptarė planą, kaip paversti Pelėdų kalną turistų ir kauniečių traukos objektu.
Kvies pelėdas dovanoti
Pirmas žingsnis šiame plane – išlieti naujas pelėdas. Mat nors tvoros stulpų yra 108, originalių V.Grybo skulptūrų suskaičiuojama vos 49.
Dar tris pelėdas Kauno kolegija atkurs, nes to reikalauja paveldosaugininkų patvirtintas projektas.
Tačiau iki visiškos kauniečių laimės dar stinga 56. Jas atkurti nesudėtinga. Tereikia išlieti skulptūras pagal turimą formą.
„Pakviesime kiekvienos užsienio šalies lietuvių bendruomenę finansuoti vienos skulptūros išliejimą ir tvoros segmento sutvarkymą“, – nuo ko pradės, aiškino Kaselio lietuvių bendruomenės pirmininkas.
R.Dailidonis žadėjo atidaryti specialią interneto svetainę, kur užsienio lietuviai galėtų aukoti pinigus ir matyti, kokie darbai už jų lėšas padaryti.
Kauno kolegijos ir verslininkų skaičiavimais, vienam tvoros segmentui sutvarkyti reikės 1–2 tūkst. eurų.
„Kiekvieną padovanotą pelėdą galėtų papuošti užrašas „Šią pelėdą padovanojo Venesuelos, Anglijos, Amerikos, Vokietijos ar kitos šalies lietuviai“.
Reikėtų apie 60 bendruomenių, ir visą parką suptų lietuvių padovanotos pelėdos. Kalnas taptų lietuvių centru“, – idėja džiaugėsi K.Ignatavičius.
Sudomino šimtametis ąžuolas
Kitas parko traukos objektas – galbūt paties prezidento A.Smetonos prieš kone šimtą metų pasodintas ąžuolas.
Apie tai, kad kalne prezidentas A.Smetona ir generolas Jonas Galvydis-Bykauskas 1920 metais sodino penkis ąžuoliukus, byloja Juozo Tumo-Vaižganto prisiminimai.
„Lietuvos savarankumui ir Steigiamajam Seimui paminėti sumanyta įdiegti penkis ąžuolėlius lazdos drūtumo. Medelius įsodino prezidentas Smetona ir vyriausiasis kariuomenės vadas Galvydis. Kalbėjo pats prezidentas, Mykolas Biržiška, Vydūnas ir redaktorius Tumas“, – J.Tumo-Vaižganto atsiminimus citavo K.Ignatavičius.
Gamtininkai patvirtino apytikrį ąžuolo amžių. „Kvietėme aplinkosaugininkus, kurie įvertino parko medžius. Jų patvirtinimu, šis ąžuolas yra šimto metų. Pabandykite apkabinti“, – ragino aktyvistas.
Jeigu istorikai šį faktą patvirtintų, ąžuolas nuskambėtų ne tik Kaune, bet ir visoje šalyje.
„Jeigu čia A.Smetonos ir Steigiamojo Seimo sodintas ąžuolas, 2020 metais čia galėtų vykti Steigiamojo Seimo šimtmečio iškilmės,“ – sakė K.Ignatavičius.
Jis paragino uždėti lentelę ir ant pirmosios Mikalojaus Konstantino Čiurlionio galerijos, kuri kadaise buvo įkurta pastate greta pagrindinių Menų fakulteto rūmų.
Atsiras apžvalgos aikštelė?
Pelėdų kalne yra ir, ko gero, aukščiausias miesto taškas. Nuo jo puikiai matyti senamiestis ir santaka. Aktyvistai pasiūlė čia įrengti apžvalgos aikštelę ir iškelti Lietuvos vėliavą.
„Kai Lietuva paskelbė savo nepriklausomybę, Steigiamojo Seimo metais čia buvo keliama tautinė vėliava. Sutvarkius apžvalgos aikštelę joje galėtų būti iškelta šimtmečio tautinė vėliava“, – siūlė K.Ignatavičius.
Idėjoms pritarė ir Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotojas P.Baltrušaitis.
Jis pridūrė, kad projektus teks derinti su Kultūros ministerija ir paveldosaugininkais. Be to, viskam teks ieškoti finansavimo. Jau metus atidaryta sąskaita, kur galima aukoti restauracijos darbams, tačiau ji tuščia.
Rugsėjį pradėta restauruoti fakultetą juosianti tvora. Trečdalio tvoros ir 35 pelėdų tvarkybai savivaldybė skyrė 20 tūkst. eurų, kolegija – dar 55 tūkst. eurų.
Užsienio lietuvių parama bus itin reikalinga tvarkant likusią tvoros dalį.
Svarbiausia autentika
Saulius Rimas
Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas
„Kol kas turime Ryčio Vieštauto projektą, kuriame numatyta tik restauruoti esamas pelėdas. Ar galėtų atsirasti pelėdos ir ten, kur jų nėra? Reikėtų tai pagrįsti, tyrimais įrodyti, kad jos ten yra buvusios.
Kitu atveju tai būtų stilistinis restauravimas. Tai XIX amžiaus paradigma, kuri buvo pasmerkta. Restauravimas – tai buvusių elementų grąžinimas į buvusias vietas. Prikūrimas – tai jau nauja statyba.
Jei žinotume, kad pelėdų nebuvo, ir vis tiek pasiryžtume jas statyti, paveiktume autentiškas tvoros dalis. Darytume invaziją, reikėtų paaukoti autentiką dėl naujadarų.“
Reikia pagrįsti faktais
Rytis Vieštautas
Architektas, Pelėdų kalno tvoros tvarkybos darbų projekto autorius
„Mano projektas, kuriame nurodoma restauruoti 52 pelėdas, nepagrįstas istoriniais faktais. Mes neturėjome išsamių istorinių duomenų. Parengėme projektą tam, ką privaloma sutvarkyti ir atstatyti.
Dabar vyksta tik pirmas tvoros tvarkymo etapas. Pirmas darbas ir būtų istoriniai tyrimai. Aš ne prieš, kad pelėdos būtų uždėtos ant visų tvoros stulpų. Žinoma, tai reikia pagrįsti istoriniais faktais.“
