Prieš 57 metus Lietuvoje buvo pagamintas ir pradėjo veikti pirmasis kompiuteris, o visai netrukus sukaks jau 26 metai, kai Lietuvoje yra internetas.
Šiandien mūsų interneto ryšys – vienas sparčiausių pasaulyje. Tačiau turbūt retas žinome, kad už atsiradusią galimybę prisijungti prie pasaulio kompiuterių tinklų mes turėtume būti dėkingi ir skandinavams.
Idėją įgyvendino per 3 mėnesius
Interneto era Lietuvoje prasidėjo 1991 metų spalio 10 dieną. Tądien ant Seimo (tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos) pastato stogo buvo įrengta palydovinio ryšio antena, o Vilniuje, A.Goštauto gatvės 12-ame name, Lietuvos mokslų akademijos Matematikos ir informatikos institute (MII), pradėjo veikti kompiuterinio palydovinio ryšio mazgas „Lietuva–Internetas“.
Tai užtikrino savarankišką, priešiškų jėgų nekontroliuojamą mūsų valstybės ryšį su pasaulio kompiuterių tinklu ir atvėrė naujas ekonomines bei socialines galimybes iš sovietinio jungo išsivadavusiai Lietuvai.
Dabar atrodo tiesiog neįtikėtina, tačiau nuo idėjos Lietuvoje įdiegti interneto palydovinio ryšio kanalą atsiradimo iki jos įgyvendinimo praėjo vos daugiau nei trys mėnesiai.
Profesorius prisiminė, kad anuomet visus Lietuvos ryšius visiškai kontroliavo Maskva ir reikėjo ką nors daryti norint iš tos kontrolės ištrūkti.
„Buvome blokuoti ir ekonomiškai, ir informacine prasme. Kai 1991 metų birželio pabaigoje buvau pakviestas į tarptautinę kompiuterių tinklų konferenciją Kopenhagoje, pasakiau, kokia buvo mūsų situacija. Apsitarę nusprendėme, kad galime padaryti ryšį su Lietuva per palydovą“, – prisiminė prof. L.Telksnys.
Kompiuterių mazgas buvo įrengtas A.Goštauto gatvės 12 name, MII antrame aukšte. Reikėjo kur nors iškelti ir palydovinę anteną. Kadangi instituto pastatas, kaip ir dauguma kitų objektų, buvo saugomas sovietų, nuspręsta anteną kelti ant tuometinės Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos dabartinio Seimo – jį tuo metu saugojo Lietuvos žmonės – stogo.
„Pamanėme, kad jei ten viskas baigtųsi tragiškai, tai ir antena būtų nebereikalinga“, – pasakojo profesorius.
Norvegų dovana
Internetui reikiama įranga Lietuvą aprūpino norvegai. Norvegijos vyriausybė ne tik skyrė lėšų „Intelsat“ palydovo ryšiui, bet ir padovanojo norvegiškų „Norsk Data“ kompiuterių su būtina programine įranga, nes sovietiniai kompiuteriai tam nebuvo pritaikyti.
Norvegų dovanota įranga padėjo užtikrinti 64 kilobitų per sekundę (Kbps) ryšį. Iš jų 9,6 Kbps buvo skirti skaitmeniniam ryšiui, o visa kita – pokalbiams telefonu, faksui ir telegrafui.
Norvegijos dovanotą pirmąjį kompiuterį į Lietuvą iš Suomijos per Talino uostą atlydėjo norvegų specialistas Vidaras Bjerkelandas su tėvu. Anuomet sienas saugoję sovietų pasieniečiai nenorėjo praleisti siuntos, nes manė, kad tai priešlėktuviniai raketiniai ginklai „Stinger“. Laimė, prof. L.Telksniui pasieniečius pavyko įtikinti, kad tai – humanitarinė pagalba Lietuvai.
Diegiant įrangą Vilniuje dovanotasis kompiuteris staiga sugedo. V.Bjerkelandas bandė dėl to skambinti kolegoms į Oslą, bet ryšys vis nutrūkdavo. Prof. L.Telksnys suprato, kad ryšį nutraukdavo sovietų saugumiečiai, kurie anuomet klausydavosi visų tarotautinių telefono pokalbių. V.Bjerkelandas su savo tautiečiais bandė kalbėtis norvegiškai, o tą kalbą mokančių pasiklausančiųjų, matyt, nepavykę greitai rasti.
„Sakiau V.Bjerkelandui: „Gal turite kokias schemas, kurias galėtų mūsų inžinieriai peržiūrėti?“ Jau tada jie buvo puikiai kvalifikuoti. Pagal tas schemas po pusvalandžio viskas buvo pataisyta. Norvegai dėl to net išsižiojo ir po to pagarbą mūsų specialistams rodė“, – juokėsi prisiminęs prof. L.Telksnys.
Nuotrauką siuntė daugiau nei 2 valandas
Tais pačiais metais, kai Lietuvoje atsirado internetas, prof. L.Telksnys kartu su Kauno technologijos ir Vilniaus universiteto specialistais, talkinant Lietuvos ryšininkams, įkūrė Lietuvos mokslo ir studijų institucijų kompiuterių tinklą LITNET. Vienas LITNET tikslų buvo sujungti į bendrą tinklą Lietuvos universitetus, mokyklas ir suteikti interneto prieigą.
Pirmieji į šį tinklą įsiliejo MII ir Kauno technologijos bei Vilniaus universitetai.
Internetas Lietuvoje plėtojosi labai sparčiai. Dar 1991 metų rudenį buvo užregistruoti pirmieji elektroninio pašto vartotojai.
1992 metų sausį Lietuvą internetu pasiekė ir pirmoji elektroninė fotografija. Ją elektroniniu fotoaparatu – tai buvo ano meto naujiena – Vilniuje padarė minėtasis V.Bjerkelandas ir grįžęs į Norvegiją iš Oslo universiteto atsiuntė į Vilnių.
Nespalvota mažos raiškos nuotrauka internetu anuomet atkeliavo per daugiau nei 2 valandas!
1993 metais LITNET kompiuterių tinklu naudojosi jau 6 universitetai, 11 institutų bei daugiau kaip 60 vyriausybių ir ne pelno organizacijų. Tarptautinis skaitmeninio ryšio kanalas buvo išplėstas iki 64 Kbps.
Kone diplomatinis skandalas
Lietuvai norvegų dovanoti kompiuteriai „Norsk Data“ nors buvo jau moraliai senoki, bet naudingi, skubiai įrengiant interneto ryšį.
Tačiau, anot prof. L.Telksnio, norvegai buvo suplanavę Lietuvos ūkiui kaip humanitarinę pagalbą perduoti Lietuvos ūkiui Norvegijoje naudotus ir moraliai pasenusius „Norsk data“ kompiuterius, o vietoj jų įsigyti naujų.
Tokie kompiuteriai būtų stabdę modernių kompiuterių tinklų ir informacinių technologijų plėtrą Lietuvoje.
„Aš tuomet pasakiau, kad mes esame labai dėkingi už pagalbą, bet Lietuvos negalima užkišti pasenusiais kompiuteriais, kurie nebeturi ateities. Dėl to kilo skandalas net diplomatiniu lygiu. Buvau norvegų apskųstas Užsienio reikalų ministerijai, kad nepriimu labdaros. Tačiau, kaip ir kiekvienas kvalifikuotas inžinierius, supratau: kam užpildyti Lietuvos ūkį ir ekonomiką sena įranga? Vėliau šis konfliktas buvo išspręstas gražiuoju“, – prisiminė pašnekovas.
1993 metų pabaigoje, padedant JAV Nacionaliniam mokslo fondui (National Science Foundation) Lietuvą pasiekė moderni kompiuterių tinklų įranga. Tai buvo pirmieji „Cisco“ maršrutizatoriai, „TCP/IP“ protokolą palaikanti įranga. Buvo įrengti nauji tarpmiestiniai skaitmeninio ryšio kanalai. Po metų atsirado ir atskiras „TCP/IP“ ryšio kanalas į internetą, leidžiantis susisiekti su Norvegija.
Sparti interneto plėtra
Pirmoji svetainė su lietuvišku domenu „.lt“ buvo užregistruota 1993 metų vasario 26 dieną. Tai buvo iki šiol tebeveikiantis MII tinklalapis www.mii.lt.
1994 m. Atviros Lietuvos fondas (ALF) suteikė galimybę nemokamai mokytis naudoti interentą ir didesnei visuomenės daliai. Norint naudotis internetu reikėjo turėti kompiuterį su modemu ir gauti prisijungimo duomenis iš ALF darbuotojų.
Interneto vartotojų Lietuvoje sparčiai daugėjo, o duomenų siuntimo greitis vis didėjo.
Tobulėjant interneto svetainėms ir augant siunčiamų duomenų kiekiui, prireikė vis didesnės interneto spartos.
Šiuo metu galime didžiuotis, kad esame tarp greičiausią internetą pasaulyje turinčių šalių.
