Tai buvo unikali ir pažangiausia pasaulyje perkėla. Šis jūrinis kompleksas buvo didžiausias, pastatytas Baltijos regione, o jį aptarnavę geležinkelio keltai įrašyti ir į Guinnesso rekordų knygą.
Dar ilgai šį objektą dėl su juo susieto uosto kitapus Baltijos ir vieno perkėlą aptarnavusių laivų pavadinimo klaipėdiečiai vadino Mukrano vardu, o ne Tarptautine jūrų perkėla.
Galėjo perkelti tankų diviziją
Viskas prasidėjo 1983 metais, kai buvusios SSRS ir Vokietijos Demokratinė Respublika (VDR) pasirašė tarpvalstybinį susitarimą dėl perkėlos per Baltijos jūrą statybų.
270 mylių ilgio tik geležinkelio vagonus gabenančių keltų linija sujungė Klaipėdą su tuomečio Mukrano (dabar – Zasnicas) uostu Vokietijoje.
Kaip sakė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romaldas Adomavičius, ši perkėla leido prireikus skubiai, vos per dvi valandas, į Rytų Vokietiją permesti visą tankų diviziją arba kitą karinę techniką, sustatytą ant geležinkelio platformų. Be to, viltasi, kad šia keltų linija bus galima pervežti 20–30 proc. dvišalių krovinių.
Tarptautinė jūrų perkėla buvo pastatyta ir Vokietijos Riugeno saloje, Zasnico uoste. Ten ji buvo gerokai didesnė, nes Vokietijoje buvo keičiami geležinkelio vagonų riedmenys į pritaikytus sovietinio standarto vėžei ir atvirkščiai.
Penki rekordininkai
Perkėlą aptarnavo trys Lietuvos jūrų laivininkystės jūriniai geležinkelio keltai „Vilnius“, „Kaunas“ ir „Klaipėda“ bei du Vokietijos keltai „Mukran“ ir „Greifswald“, pastatyti Varnemiundės laivų statykloje.
Dar vienas numatytas vokiškas keltas „Vismar“ griuvus Berlyno sienai taip ir liko nepastatytas. Visi penki keltai įtraukti į Guinnesso rekordų knygą kaip didžiausi geležinkelio vagonus gabenantys keltai pasaulyje. Vieno laivo ilgis buvo 190 m, plotis – 28 m, antstato aukštis – 15 m virš vandens.
Visuose keltuose buvo po du denius, kiekviename – po 5 plačiojo geležinkelio atšakas.
Viename kelte galėjo tilpti 103 vagonai: 49 apatiniame denyje , o 54 – viršutiniame.
Perkėla išsiskyrė ir unikaliomis technologijomis. Geležinkelio tiltai prie keltų vienu metu buvo prijungiami dviem aukštais ir laivai tuo pat metu galėjo būti pakraunami į abu denius.
Anksčiau pasaulinėje laivybos praktikoje to nebuvo. Vagonai į laivus būdavo įvežami po vieną, o į skirtingus denius pakeliami liftais. Tai užimdavo nemažai laiko.
Pinigų teko ir miestui
Tarptautinės Klaipėdos jūrų perkėlos statybos truko beveik trejus metus. Kyšulio prieigose buvo pastatyta ir perkėlai aptarnauti skirta geležinkelio stotis „Draugystė“.
Jūrinę perkėlos dalį projektavo Baku (Azerbaidžanas) institutas „Kaspmorniiprojekt“, geležinkelio dalį – tuomečio Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) įmonė „Lengiprotranso“, o civilinius pastatus – Kauno įmonė „Pramprojektas“.
Visus statinius ir komunikacijas tiesė jau minėta Klaipėdos statybos tresto Pirmoji valdyba, kuriai vadovavo Rimantas Taraškevičius, vėliau tapęs Klaipėdos miesto meru, geležinkelį – Geležinkelio statybos trestas, o hidrotechnikos darbus vykdė statybos valdyba Nr. 425 (dabar – AB „Klaipėdos hidrotechnika“).
„Perkėla buvo statoma gražioje vietoje, pusiasalyje, prie Kuršių mariose esančios smėlio salos, vadinamos Kiaulės Nugara. Tuo metu ten nieko nebuvo: nei geležinkelio, nei krantinių, nei uosto. Tik unikali gamtinė zona“, – prisiminė R.Taraškevičius.
Perkėlos statybos susilaukė ir pasipriešinimo. Baimintasi, kad perkėlos atsiradimas pakenks aplinkai, Kuršių marioms, 3-iajai Klaipėdos vandenvietei, bus išnaikinti reti į Raudonąją knygą įtraukti augalai ir pan. Tačiau mokslininkų ir valdžios įspėjimai liko be atgarsio.
R.Taraškevičius prisiminė, kaip sumanus anuometis Klaipėdos vadovas Alfonsas Žalys iš perkėlos statybų sugebėjo gauti naudos ir miestui.
Už dalį perkėlai skirtų pinigų Klaipėdoje pradėtas statyti sportinis sveikatingumo kompleksas su dviem dengtomis sporto salėmis, kurių viena turėjo būti skirta 1,5 tūkst., kita – 5 tūkst. žiūrovų. Deja, jis taip ir liko nebaigtas. Pratęstas ir Taikos prospektas, gauta lėšų gyvenamiesiems namams bei darželiams statyti.
Keltai perkelti kitur
Per 31 Klaipėdos Tarptautinės jūrų perkėlos gyvavimo metus būta visko. Tarptautinė jūrų perkėla ir pasienio kontrolė uoste nelengvai buvo perimta iš sovietų ir atiteko Lietuvai.
Vėliau iš susivienijusios Vokietijos per Klaipėdos perkėlą buvo išvedami rusų kariai.
Visi linijos Klaipėda–Zasnicas keltai, išskyrus „Klaipėdą“, pertvarkyti taip, kad tiktų ratinėms transporto priemonėms gabenti ir keleiviams pervežti.
Rekonstruoti ir keltų terminalai: į juos nutiesti keliai automobiliams privažiuoti, šalia įrengtos transporto stovėjimo aikštelės, atsirado keleivių salės, modernizuota infrastruktūra.
Iš Tarptautinės jūrų perkėlos buvo nutiestos naujos keltų linijos ne tik į Vokietiją, bet ir į Švediją, Daniją, Lenkiją, Rusiją. Šiuo metu veikia dvi keltų linijos: Klaipėda–Karlshamnas (Švedija) ir Klaipėda–Kylis (Vokietija). Linija iš Klaipėdos į Travemiundės uostą Vokietijoje laikinai sustabdyta.
Istorinio maršruto tarp Klaipėdos ir Zasnico nebeliko 2013 metų rudenį.
Šiemet prasidėjo naujas etapas. Visi jūriniai keltai nuo spalio 2 dienos keleivius ir automobilius plukdys nebe iš Klaipėdos pakraštyje esančios Tarptautinės jūrų perkėlos, bet iš Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT), pastatyto prieš trejus metus.
Kadangi naujasis terminalas yra arčiau jūros vartų, bus taupomos kuro ir laiko sąnaudos (kelias nuo uosto vartų iki krantinių į vieną pusę sutrumpės apie 15 min.), o dėl CKT įdiegtų terminalo valdymo sistemų pusvalandžiu sutrumpės laivų pakrovimo laikas.
Be to, kaip pažymėjo AB „DFDS Seaways“ rinkodaros ir ryšių su Baltijos regiono šalimis vadovas Vaidas Klumbys, naujasis modernus jūriniams keltams skirtas terminalas yra geografiniame Klaipėdos miesto centre, todėl klientams bus greičiau ir lengviau pasiekiamas.
Tuo metu istorinėje perkėloje, Smeltės pusiasalyje, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija planuoja statyti naują terminalų kompleksą.
