Nepamiršo protėvių kalbos
Jūros gatvėje prie apleisto buvusio Klaipėdos apskrities policijos komisariato pastato susirinkę visuomenininkai, kultūros darbuotojai, kariai savanoriai, evangelikų liuteronų dvasininkai nusilenkė lietuviškos spaudos platintojui, laikraščio „Tilžės keleivis“ redaktoriui Jurgiui Arnašiui (1872 – 1934), prisiminė jo gyvenimą ir veiklą Mažojoje Lietuvoje.
Paminklinės lentos atidengimo iškilmėse dalyvavęs J.Arnašiaus vaikaitis, Klaipėdos universiteto Teologijos fakulteto profesorius, habilituotas filosofijos daktaras Helmutas Arnašius pasakojo, jog jo senelis tarpukariu kelerius metus darbavosi raudonplyčiame pastate, kai čia buvo įsikūrę Teismo rūmai ir kalėjimas.
„Klaipėdos kraštas tuomet jau buvo smarkiai nutautėjęs - didžioji dalis vokiška dvasia ir tradicijomis persismelkusių vietinių gyventojų save vadino ne lietuviais, o mėmelanderiais arba šišioniškiais. Tačiau mano senelis niekada nepamiršo gimtosios kalbos, leido ir platino lietuviškus laikraščius“,- prisiminimais dalijosi H.Arnašius.
Tilžės Akto signataras
Po Pirmojo pasaulinio karo, kai prancūzų administruojamo Klaipėdos krašto likimas buvo pakibęs tarp dangaus ir žemės, J.Arnašius su kitais Prūsų Lietuvos tautinės tarybos nariais pasirašė Tilžės Aktą - deklaravo savo ir bendraminčių valią nutraukus šimtamečius istorinius saitus su Vokietija prisišlieti prie tikrojo tautos kamieno - Didžiosios Lietuvos.
„Tuomet tai buvo drąsus politinis žingsnis – J.Arnašius išdrįso viešai pareikšti, kad Prūsijos lietuviams Vokietija buvo ne kaip rūpestinga motina, o kaip kieta, neširdinga ir svetima pamotė“, - atidengiant paminklinę lentą šviesuoliui pažymėjo Mažosios Lietuvos reikalų tarybos (MLRT) Klaipėdos skyriaus pirmininkas Petras Šmitas.
Atminimo ženklą iškiliai asmenybei sukūrė klaipėdietis architektas Adomas Skiezgelas ir skulptorius Rimantas Eidėjus. Iškilmėse dalyvavęs Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos kunigas Reinholdas Moras pašventino paminklinę lentą.
MLRT inicijuotą projektą finansavo H.Arnašius ir klaipėdietis verslininkas Martinas Gusiatinas.
Skleidė lietuvišką žodį
J.Arnašius gimė 1872 metų vasario 12-ąją Vanagų kaime netoli Priekulės gausioje Martyno ir Kotrynos (mergautinė pavardė Vanagaitė) Arnašių šeimoje. Pagal eilę jis buvo ketvirtas vaikas iš šešių.
Penkiolikmetis J.Arnašius atvyko į Klaipėdą, įsidarbino Holzo ir Šerniaus leidykloje, kur išmoko raidžių rinkėjo amato. 1888 metais persikėlė į Tilžę – ten dirbo Juliaus Reylaenderio ir sūnaus leidykloje.
Išryškėjus J.Arnašiaus literatūriniams gebėjimais, jis tapo gotiškomis raidėmis spausdinamo lietuviško laikraščio „Tilžės keleivis“ redaktoriumi.
Šis periodinis leidinys Rytprūsių lietuviams su pertrūkiais leistas nuo 1893 iki 1924 metų. Carinės Rusijos užgrobtoje Lietuvos dalyje knygų, laikraščių, žurnalų, religinio turinio literatūros leidyba lotyniškais rašmenimis buvo uždrausta.
Rytprūsiuose lietuviai kvėpavo laisviau nei Rusijos imperijoje, Tilžė (dabar Sovetskas), kurioje įsikūrė J.Arnašius, XIX amžiaus pabaigoje, po Čikagos, ko gero, buvo pats lietuviškiausias pasaulyje miestas – čia spausdinamus lietuviškus laikraščius, kalendorius ir maldaknyges knygnešiai per Vokietijos sieną gabendavo į Lietuvą.
J.Arnašius prie „Tilžės keleivio“ vairo stovėjo nuo 1896 iki 1924 metų. Be to, jis dar rengė atskirą laikraščio priedą kalendras (kalendorius), 1898-1899 kartu su kitais lietuvių nacionalinio atgimimo veikėjais redagavo Tilžėje Enzio Jagomasto gotišku raidynu leistą „Auszrą“ („Aušra“).
„Mano senelis rašė aiškia ir suprantama lietuvių kalba. „Tilžės keleivis“ teikė patarimus ūkininkams, nušviesdavo jų gyvenimą ir problemas. Buvęs ne itin populiarus laikraštis tapo skaitomas. Jame bendradarbiavo Tilžės giedotojų draugijos vadovas, chorvedys ir filosofas Vydūnas (Storosta), rašytoja Ieva Simonaitytė, kiti garsūs to meto Prūsų Lietuvos kultūros veikėjai“, - pasakojo H. Arnašius.
Nacių konclagerio išvengė
Dar 1907 metais įsiliejęs į Tilžės - Lankos apskrities lietuvių draugijos veiklą J.Arnašius agitavo į Vokietijos Reichstagą rinkti lietuvį. Garbusis Tilžės inteligentas nuo pat pradžių buvo vienas iš 53 Prūsų lietuvių tautinės tarybos narių, priklausė Lietuvių literatūros draugijai, dirbo lietuviškoje leidybos bendrovėje ,,Spauda“.
Per Pirmąjį pasaulinį karą Rusijos kariuomenei įžengus į Rytprūsius, čia siautėję kazokai grobė gyventojų turtą, juos žudė, trėmė į Sibirą, prievartavo moteris. J.Arnašiaus redaguojamas „Tilžės keleivis“ ėmė „taikdarystės misijos" – lietuvius agitavo remti ,,ciesorių Vilių“ (Vokietijos imperatorių Vilhelmą II), linkėjo jam pergalės kare.
Tokia ,,propaganda“ J.Arnašiui atsirūgo. Vėliau kai kurie mažlietuvių veikėjai jam priekaištavo už "simpatijas vokiečiams", vadino „išverstakailiu“ pamiršdami, kad J.Arnašius, kai reikėjo, nedvejodamas padėjo savo parašą Tilžės Akte, kuriame nėra Vydūno, kitų tarpukariu ir vėliau liaupsintų Mažosios Lietuvos patriotų vardų.
Klaipėdos kraštą plačios autonomijos teisėmis prijungus prie Lietuvos valstybės „Tilžės keleivio“ tiražas sumenko - įvairios pavyduolių apkalbos, politinės intrigos nulėmė šio laikraščio žūtį. J.Arnašius dėl to labai sielojosi. Maža to, jį vis labiau slėgė Rytprūsiuose kylantis prieš tautines mažumas nukreiptas vokiškasis nacionalizmas.
J.Arnašius su šeima 1924 metais iš Tilžės persikraustė į Klaipėdą – nutolęs nuo leidybos reikalų dirbo vertėju Teismo rūmuose įsikūrusioje prokuratūroje. Jis buvo Klaipėdos krašto lietuvių karių rėmėjų draugijos narys.
Ryškų pėdsaką Mažosios Lietuvos tautinio atgimimo istorijoje įspraudęs veikėjai vėliau neišvengė Klaipėdos kraštą aneksavusių vokiečių patyčių – naciai vietinius lietuvius patriotus kalindavo, marino badu koncentracijos stovyklose.
Tokios lemties galėjęs sulaukti J.Arnašius neišvydo, kaip skleidė sparnus ir žlugo Trečiasis reichas. Lietuviškos spaudos kūrėjas bei platintojas mirė 1934 metais, jis palaidotas tėviškėje - Vanagų kaimo kapinaitėse.
