Tiltų karalių išvysti norėsite ir jūs: tokio kito Lietuvoje daugiau nėra

Aukščiausias Lietuvos tiltas yra Radviliškio–Pagėgių geležinkelio ruožo 50,7 kilometre. Tiesdami Lauksargių–Šilėnų (6,5 kilometro nuo Radviliškio) geležinkelio ruožą vokiečių kareiviai per Dubysos upę 1915 metais pastatė laikinąjį 42 metrų aukščio ir 670 metrų ilgio medinį tiltą.

Laikinasis tiltas nebuvo saugus: aukštas ir ilgas, masyvus, bet netvirtų konstrukcijų. Amžininkai teigė, kad būdavo baisoka stebėti, kaip, užvažiavus traukiniui, tiltas imdavo linguoti ir atrodė, kad tuoj sugrius. Tačiau vos jį pastačius Lyduvėnų tiltas buvo pramintas Lietuvos tiltų karaliumi. Žmonės iš įvairių Lietuvos vietų važiuodavo jo pasižiūrėti.

Pirmieji geležinkelio tiltai Lietuvoje pastatyti tiesiant Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelį tarp 1858 ir 1862 metų. Lietuvos geležinkelių istorija bei tiltų statyba smarkiai priklausė nuo ekonominių ir karinių Rytų bei Vakarų kaimynų poreikių.

Pirmojo pasaulinio karo metu, 1915 metų rudenį, Lietuvos teritorija Vokietijai  tapo svarbiu pafrontės ruožu. Kaizerinė Vokietija pradėjo tiesti geležinkelius, jungiančius Vokietiją su fronto linija. Svarbiausias iš jų buvo 1915-ųjų rugpjūtį pradėtas tiesti geležinkelis, turėjęs sujungti Prūsiją su Jelgava.

Tiltas per Dubysą buvo pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Pauliaus von Hindenburgo vardu.

Vėliau įvairiuose šaltiniuose buvo neteisingai nurodoma, kad aukščiausiam Lietuvos tiltui  buvo suteiktas pirmojo suvienytos Vokietijos kanclerio Otto von Bismarcko vardas, tačiau istorikai tai paneigė.

 

1916 metų rudenį šalia medinio tilto buvo pradėtas statyti naujas plieninis ant betoninių atramų. 1918 metų pavasarį statybos buvo baigtos, o senasis medinis nuardytas. Plieniniam tiltui atiteko ir Pauliaus von Hindenburgo vardas.

Modernesnis tiltas turėjo devynias 62,4 metro ilgio perdangas. Bendras tilto ilgis sutrumpėjo iki 570 metrų, o aukštis išliko toks pat – 42 metrai. Plieniniu tiltu buvo nutiestas vienbėgis geležinkelis, o pirmasis traukinys naująjį tiltą pervažiavo 1918 metų gegužę.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą traukinių eismas Lyduvėnų tiltu buvo labai intensyvus. Radviliškio–Pagėgių geležinkelio ruožu keleiviniais traukiniais važiuodavo nuo penkių iki 12 tūkstančių keleivių. Tais laikais toks geležinkeliu keliaujančių žmonių skaičius atrodė milžiniškas. O kur dar prekiniai traukiniai, kurių eismas buvo dar intensyvesnis.

Šiuo metu Lyduvėnų tiltas priklauso „Lietuvos geležinkelių“ Šiaulių geležinkelių infrastruktūros filialui.

„Šiai vietovei pavyko, kad Vokietijos kaizeris užsigeidė iš Prūsijos pagreitinti tiesioginį susisiekimą su Jelgava ir pats ten nuvažiuoti. Toks noras paskubino geležinkelio statybą, o kelyje pasitaikė gilus slėnis, kuriam reikėjo ypač aukšto ir ilgo tilto. Tais laikais buvo sunku net įsivaizduoti tokio ilgio ir aukščio tiltą dabartinėje Baltijos šalių teritorijoje“, – pasakojo inžinierius Arūnas Juknevičius, dirbantis Šiaulių filiale.

Inžinierius sakė, kad Lyduvėnų tiltas iki šiol tebeturi išskirtinį požymį: iš devynių metalinių perdangų šešios yra rusiškos, atsiradusios 1951 metais, o trys tebėra vokiškos, išlikusios nuo 1918 metų.

„Juokingiausia, kad po 2004–2006 metais atliktų tyrimų konstatuota, kad vokiškų perdangų laikomoji galia iki šiol tebėra didesnė negu rusiškų“, – šyptelėjo inžinierius.

Viena rusiška perdanga sveria 250 tonų, o vokiška – net 350 tonų. Vienoje perdangų nuo Antrojo pasaulinio karo metų išlikusi šūvio skylė.

Lyduvėnų tiltas statant padalintas į tris dalis.

„Statinio pradžia ir galas nejuda. Du lyginamieji prietaisai apsaugo, kad, keičiantis temperatūrai, nejudėtų guoliai, bet vienas kito atžvilgiu galėtų judėti bėgiai, o perdangos saugiai liktų savo vietoje. Tokios konstrukcijos tiltų Lietuvos teritorijoje daugiau nėra“, – pasakojo A.Juknevičius.

Šiuo metu per Lyduvėnų tiltą rieda tik krovininiai traukiniai.

„Šilumvežis sveria 100 tonų, cisterna – 20 tonų, o joje vežamas turinys – apie 60 tonų. Jeigu sąstatą sudaro 60 cisternų, suskaičiuokite, kokį didelį svorį gali atlaikyti šis tiltas“, – šyptelėjo geležinkelininkas.

Per metus Lyduvėnų tiltu gabenama apie septynis milijonus tonų krovinių.

Senesnieji Lyduvėnų apylinkių gyventojai dar prisimena, kaip apie 1937 metus lėktuvu „Anbo 41“ pro tilto apačią praskrido karo lakūnas jaunesnysis leitenantas Vladas Murmulaitis.
1944 metais, traukiantis hitlerinei armijai, Lyduvėnų tiltas buvo susprogdintas. Atstatytas jis buvo 1951-aisiais.

Didžiausias Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas paskelbtas kultūros paminklu. Jis įrašytas į Lietuvos nekilnojamųjų  kultūros vertybių registrą.1992 metų gegužės 7 dieną uždarius Lyduvėnų geležinkelio stotį gyvenimas tilto papėdėje sulėtėjo, tapo tylesnis.