„Molotovo-Ribbentropo pakto turinys gerai žinomas, tačiau pirmą kartą oficialiai Vokietijos užsienio reikalų ministerija mums perdavė slaptųjų protokolų ir žemėlapio skenuotas versijas“, - teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Pasak ministro, tai jau ne pirmas Vokietijos geranoriško ir atviro dalinimosi savo archyvais su Lietuva pavyzdys.
„Šių metų birželio mėnesį perdavėme Lietuvos archyvams iš Vokietijos gautas skaitmenines su Lietuvos istorija susijusių dokumentų kopijas, tarp kurių buvo ir rankraštinis Lietuvos Tarybos vasario 16 dienos nutarimas, kuriame prašoma pripažinti Lietuvos nepriklausomybę. Puikus bendradarbiavimas su Vokietijos archyvarais leidžia Lietuvos istorikams, tyrinėtojams giliau pažvelgti į praeities įvykius“, - džiaugėsi ministras.
Molotovo-Ribentropo paktas – Maskvoje 1939 m. rugpjūčio 23 d. pasirašytas nacistinės Vokietijos ir SSRS paktas – nepuolimo sutartis bei slapti Vidurio ir Rytų Europos padalijimo protokolai. Paktą pasirašė šalių užsienio reikalų ministrai – Joachimas fon Ribentropas ir Viačeslavas Molotovas.
Pagal šios sutarties slaptuosius protokolus į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, rytų Lenkija ir dalis Rumunijos (Besarabija). Vokietijos įtakon pateko Lietuva ir vakarų Lenkija.
Dažnai klaidingai manoma, kad pagal Molotovo-Ribentropo paktą Lietuva turėjo atitekti Rusijai. Iš pradžių SSRS ir Vokietija Lietuvą susitarė priskirti Vokietijos interesų zonai, ir tik 1939 m. rugsėjo 28 d. (jau prasidėjus Antram pasauliniam karui) Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva atiduota Sovietų Sąjungos įtakos sferai.
SSRS ir Vokietijos susitarimai nulėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją, represijas, krašto sovietizaciją, juodojo birželio tragediją.
Iš Vokietijos gauto pakto ir susijusių dokumentų kopijas planuojama eksponuoti būsimoje ekspozicijoje „Lietuvos diplomatinė tarnyba 1918-2018 m.“ Vytauto Didžiojo universitete Kaune nuo 2018 metų.
Vokietija geranoriškai ir atvirai dalinasi savo archyvais su Lietuva. Prieš dešimtmetį Lietuvai grąžintas karo metu išvežtas XV amžiaus bažnytinis raštas, o kovo mėnesį Vytauto didžiojo universiteto profesoriaus Lino Mažylio politiniame archyve Berlyne rastas rankraštinis vasario 16 dienos nutarimas lietuvių ir vokiečių kalbomis dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės pripažinimo tapo istorinės reikšmės dovana artėjant valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimui.
