Praėjus daugiau nei 150 metų lietuviai pirmąsyk danguje išvydo oro transporto priemonę tuomet, kai 1806-aisiais moldavas Jordakis Kuparenka Vilniuje atliko skrydį oro pūsle. Šiuolaikinio oro baliono pirmtaką dar 1783-iaisiais sukūrė ir pristatė broliai prancūzai – oreivystės pradininkai Josephas Michelis ir Jacques’as Étienne’as de Montgolfier.
Vis dėlto aviacijos pradininku Lietuvoje tituluojamas iš Viekšnių kilęs ir Šiauliuose gyvenęs išradėjas, orlaivių konstruktorius Aleksandras Griškevičius. Savo knygoje „Žemaičių garlėkis“, išleistoje 1851 metais, mokslininkas teoriškai patobulino anglų konstruktoriaus Williamo Samuelio Hensono 1843-iaisiais suprojektuotą garlėkį – plasnoklio ir oro baliono hibridą, varomą garo variklio.
Po pirmojo skrydžio – į Šiaulius
Pirmąjį pasaulyje skrydį lėktuvu įgyvendino broliai amerikiečiai Orville’as ir Wilburas Wrightai. 1903 metų gruodžio 17 dieną jie savo gamybos įrenginiu nuskrido 260 metrų ir ore išsilaikė beveik minutę. Nepraėjus nė dešimtmečiui pažangus žmonijos išradimas atkeliavo ir į Lietuvą.
Dar 1911 metais parodomuosius skrydžius Vilniuje ir Kaune demonstravo rusų lakūnas Sergejus Utočkinas.
Jau po metų – 1912 metų liepos 8 dieną – netoli Šiaulių nusileido rusų lakūnas Vsevolodas Abramovičius. Jis patobulintu pirmuoju pasaulyje brolių Wrightų konstrukcijos lėktuvu skrido iš Berlyno į Sankt Peterburgą ir stabtelėjo netoli Šiaulių.
Šiauliuose vokiečiai parkavo dirižablius
1914-aisiais prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas paskatino įvairias inžinerines inovacijas ir Lietuvoje. Karo metais buvo tobulinami lėktuvai, tankai, mašinos, laivai. Netrukus buvo pastatyti du aerodromai – vienas Šiauliuose, kitas – Kaune, Aleksote.
Pasak Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų vyriausiojo puskarininkio, seržanto majoro Alvydo Tamošiūno, šalia Šiaulių esantys Zokniai karo aviacijoje pirmąsyk paminėti apie 1916–1917 metus, kai vokiečių dislokuotiems dirižabliams buvo pastatyti angarai Ginkūnuose ir Zokniuose.
„Vienoje išlikusioje istorinėje 1917 metų nuotraukoje matyti milžiniškas dirižablis, skriejantis netoli Šiaulių Šv.apaštalų Petro ir Povilo cerkvės. Tiesa, jos dabar jau nebėra“, – pasakojo A.Tamošiūnas.
Apie dirižablius Šiauliuose liudija, tikėtina, jiems parkuoti skirti Pabaliuose įrengti ir iki šių dienų išlikę gelžbetoniniai obeliskai, luitas su metaline kilpa.
Aviacijos arsenalą papildė karo grobis
Po oficialiai pasibaigusio Pirmojo pasaulinio karo nepriklausomai Lietuvai 1918–1920 metais dėl laisvės dar teko kovoti su lenkais, bolševikais, pralaimėjusios Vokietijos liekanomis ir bermontininkais – provokiška Rusijos vakarų savanorių armija, vadovaujama pulkininko Pavelo Bermondto.
Po sėkmingos Radviliškio-Šiaulių karinės operacijos jauna Lietuvos kariuomenė iš bermontininkų perėmė didelį karo grobį – apie 30 lėktuvų, pusšimtį propelerių, atsarginių dalių, aviacinės ginkluotės, apie 50 tūkst. aviacinių bombų. Šis trofėjus vėliau traukiniais buvo išgabentas į Kauną.
Zokniuose – puikus laukas kilti ir leistis lėktuvams
Pirmiesiems lėktuvams kilti ir tūpti tiko bet kuris lygus laukas – užteko 200–300 metrų tako. Todėl iš Kauno – pietvakarių pusės – atskridę trys lakūnai tūpti pasirinko patogius Zoknių dvaro laukus. Žvyringa ir lygi teritorija buvo ideali vieta – net ir po stipraus lietaus likdavo sausa.
Už drąsą ir meistriškumą – JAV prezidento komplimentai
Kaip pasakojo A.Tamošiūnas, Šiaulių karo aviacijos įgulai vadovavęs pulkininkas leitenantas L.Peseckas kartu su Kaziu Šimkumi 1928 metais žvalgybos tikslais skrido dviviečiu lėktuvu „Sopwith“.
„Netikėtai lėktuvas užsidegė. Liepsnos kabiną įkaitino taip, kad joje vyrai nebegalėjo išsėdėti. Lakūnai, išlipę iš kabinų, užsiropštė ant sparnų. Įsikibę į trosus jie balansavo lėktuvą savo kūnais ir nutupdė jį ant žemės. Patyrę įvairių sužalojimų, bet likę gyvi Lietuvos lakūnai pasižymėjo istorijoje. Tuometis JAV prezidentas Calvinas Coolidge’as liko sužavėtas lietuvių drąsos ir siuntė jiems komplimentus“, – Holivudo vertą istoriją pasakojo A.Tamošiūnas.
Lietuviai kūrė savo lėktuvus
Tarpukario metais nepriklausomos Lietuvos aviacija tapo vis modernesnė – kariuomenė ne tik pirko naujus orlaivius, bet ir gamino savo. Lietuvos karo aviacijos vadas, aviakonstruktorius Antanas Gustaitis dar 1925 metais Kauno aerodrome sėkmingai pristatė vienvietį sportinį lėktuvą ANBO-I. Anot A.Tamošiūno, tokių ANBO tipo lėktuvų buvo sukurti net 9 modeliai.
Sparčiai besiplečiančiai Lietuvos aviacijai vien tik Kauno aerodromo nebeužteko. Būtent į jį 1933 metais eksperimentiniu lėktuvu „Lituanica“ turėjo atskristi Atlantą įveikę Amerikos lietuviai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas.
Aviacijos plėtrai – idealios Zoknių apylinkės
Tad dėl ypatingo žvyrinio grunto karo lakūnai ir aviacijos specialistai ėmė žvalgytis po jau ne kartą išbandytus Zoknių dvaro laukus. Čia 1931 metais oficialiai atidaryta Zoknių aviacijos bazė.
Gana dideliame kariniame aerodrome tilpo apie 35 lėktuvai. Ten pat vėliau dislokuotas ir Amerikos lietuvio lakūno Felikso Vaitkaus monoplanas „Lockheed L 5C Vega“, dar žinomas kaip „Lituanica II“. Juo pats Feliksas 1935-aisiais sėkmingai perskrido Atlanto vandenyną ir pakartojo pražūtingą, tačiau didvyrišką S.Dariaus ir S.Girėno skrydį.
A.Gustaičio lėktuvų angaras išliko
Prieš pat Antrąjį pasaulinį karą plėtėsi Zoknių aviacijos bazė ir jos infrastruktūra. Buvo pastatyti nauji angarai, lėktuvų remonto dirbtuvės, kilimo takas ir kt. Tai patvirtina nacistinės Vokietijos karinių oro pajėgų žvalgybos lėktuvo 1944 metų rugpjūčio 4 dieną darytos nuotraukos. Tiesa, jose matyti karo metais subombarduoti svarbiausi aviacijos bazės objektai.
Tačiau dar ir šiandien yra išlikęs Antano Gustaičio angaras, pastatytas 1936 metais, taip pat ir lėktuvų kilimo takas, kurį vėliau sovietai rekonstravo į orlaivių riedėjimo taką.
Aerodromą pritaikė šiuolaikiniams lėktuvams
Po Antrojo pasaulinio karo sovietų karinės oro pajėgos perėmė Šiaulių oro uostą ir pastatė du paralelinius 3,5 ir 3,2 km ilgio kilimo ir tūpimo takus, pritaikytus moderniems lėktuvams.
Kai žlugo Sovietų Sąjunga ir Lietuva atgavo nepriklausomybę, nuo 1993-iųjų bandyta atnaujinti oro uosto veiklą. Buvo pakeista jo paskirtis, pastatytos naujausios navigacinės, meteorologinės ir ryšio priemonės, įrengtas dispečerinis punktas, keleivių terminalas. Tačiau pritrūkus lėšų pagrindinio kilimo ir tūpimo tako padengti nauja asfaltbetonio danga nepavyko.
Zokniuose – NATO pajėgos
2004-aisiais Lietuvai tapus NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija) nare po metų prasidėjo aerodromo kilimo takų remontas, buvo atnaujinti ir civilinių krovininių orlaivių skrydžiai.
Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje buvo dislokuoti ir Baltijos oro erdvėje patruliavo Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos, Italijos kariai.
Nuo šių metų gegužės mėnesio NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse atlieka Zokniuose įsikūrę Lenkijos kariai.
