Gedimino kalne galimai aptikti 1863 m. sukilimo vado palaikai

Šiuo metu archeologai baigia antrąjį archeologinių tyrimų etapą Gedimino kalno aikštelėje. Buvo ištirtas 36 m² plotas, užfiksuoti iki 1,1–2,7 metro storio kultūrinio sluoksnio horizontai, dauguma jų sietini su XIX a. čia buvusia Vilniaus karine tvirtove.

Antrojo tyrimų etapo metu aptikti keturi griautiniai kapai, kuriuose palaidoti septyni mirusieji, iš jų trijuose kapuose buvo palaidota po du.

Dauguma užkasti nepagarbiai, su už nugaros surištomis rankomis, apipilti kalkėmis.

Viename dvigubame kape aptikta kulka, kitų mirusiųjų kapuose kulkų nerasta.

Prie mirusiųjų aptikta aprangos detalių (diržų sagčių, darbužių sagų, keletas smulkių darbužių audinių fragmentų), asmeniniai mirusiųjų daiktai – religinio turinio medalikėliai, medalionai, kryželiai.

Vienas iš mirusiųjų buvo užkastas atskiroje duobėje. Prie jo rastas medalikėlis, o ant dešinės rankos rastas auksinis žiedas su įrašu vidinėje pusėje: „Zygmund Apolonija 11 Sierpnia / 30 Lipca 1862 r.“.

Remiantis istoriniais duomenimis ir archeologinių tyrimų metu rastais radiniais, manoma, kad čia buvo palaidotas vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Zigmantas Sierakauskas.  

Mirusiuosius perkasoje preliminariai tyrė Vilniaus universiteto antropologė Justina Kozakaitė. Visa antropologinė medžiaga perduodama tolimesniam tyrimui į Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrą.

Atsižvelgiant į mirusiųjų palaidojimo aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad visuose kapuose palaidoti vyrai, kurie mirė smurtine mirtimi.

Sprendžiant pagal šiandien turimą duomenų visumą, mirusieji buvo užkasti XIX a. II pusėje, palaikai yra 1863–1864 m. sukilimo dalyvių, nubaustų mirties bausme Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Pirmojo archeologinių tyrimų etapo metu, 2017 m. sausio mėn., pilnai buvo ištirti du kapai. Juose aptikti keturių mirusių vyrų, palaidotų be karstų, apipiltų kalkėmis, palaikai.

„Jokių komentarų“, – atrėžė LNM Viduramžių ir naujųjų laikų skyriaus vyresnysis muziejininkas, archeologas Arūnas Kalėjus, paklaustas apie šiomis dienomis atkastus naujus kapus.

LNM direktorė Birutė Kulnytė antradienį visą dieną buvo nepasiekiama – ji esą posėdžiavo.

Archeologai tyrimus atnaujino beveik prieš du mėnesius. Prieš tai jie 15 kvadratinių metrų aikštelę Gedimino kalne tyrė sausį.

Šį kartą specialistai ketina ištirti dešimteriopai didesnį plotą – 150 kvadratinių metrų.

Kaip ir tikėjosi, archeologai patvirtino hipotezę, jog metų pradžioje ant Gedimino kalno rasti sukilėlių palaikai.

Sausį LNM archeologų grupė aptiko penkis griautinius kapus, bet atidengė ir ištyrė du.

Pirmajame kape archeologai rado vieno žmogaus palaikus, o kitas kapas buvo grupinis, jame rasti trijų žmonių palaikai.

Pirmajame kape rastas vyras buvo palaidotas be karsto, apipiltas kalkėmis. Jis buvo su drabužiais ir ilgaaule, kelius siekiančia odine avalyne.

Mirusysis palaidotas ant nugaros, ištiestomis kojomis, sprendžiant pagal kaulų padėtį – už nugaros surištomis rankomis.

Antrajame kape rasti trijų vyrų palaikai, mirusieji taip pat palaidoti be karstų, apipilti kalkėmis.

Du mirusieji palaidoti ant nugaros, vienas greta kito. Vienas jų, sprendžiant pagal kaulų padėtį, palaidotas už nugaros surištomis rankomis. Trečias mirusysis aptiktas paguldytas ant pilvo, skersai ant pirmųjų dviejų. Tai rodo, jog mirusieji nebuvo palaidoti deramu būdu.

Lukiškių aikštėje mirties bausmė pakariant arba sušaudant buvo įvykdyta 21 sukilimo dalyviui, tarp jų ir vadams – Zigmantui Sierakauskui ir Konstantinui Kalinauskui.

Sprendimas po egzekucijos sukilėlių kūnus užkasti ant Gedimino kalno nebuvo atsitiktinis – taip galėjo būti siekiama paslėpti nuo artimųjų ir visuomenės jų palaidojimo vietą.

Imperatoriaus Nikolajaus I nurodymu Vilniaus pilių teritorijoje buvo įrengta tvirtovė. Visuomenės lankymui ji buvo neprieinama iki pat XIX amžiaus pabaigos.

Versiją, kad Gedimino kalne palaidoti sukilėliai, dar 1904 metais iškėlė Wladyslawas Zahorskis. Jis tvirtino, jog Gedimino kalne palaidotas vadas Zigmantas Sierakauskas, taip pat kunigas Stanislovas Išora, Boleslovas Kolyška.

1917 metų rugpjūčio 17-ąją buvo pastatytas kryžius S.Išoros ir Z.Sierakausko atminimui įamžinti, tačiau vokiečių valdžia tą pačią dieną kryžių pašalino.

Atstatytas jis buvo tik 1921-aisiais. O po ketverių metų šalia kryžiaus buvo atidengtos dvi plokštės: viena – su įrašu lenkų kalba „Nežinomam kareiviui“, o kita – su Lukiškių aikštėje mirties bausme nubaustųjų sukilėlių pavardėmis.

1940 metų birželio mėnesį ant Gedimino kalno stovėjęs sukilėliams skirtas kryžius buvo antrą kartą pašalintas.

Laisvės simbolis

1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vadas Zigmantas Sierakauskas Lietuvai svarbus kaip laisvės simbolis, sakė istorikė Zita Medišauskienė.

„Be abejo, didžiausia jo įtaka ir reikšmė yra kaip sukilimo vado, tačiau po to jis ilgai buvo simboline Lietuvos laisvės figūra“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotoja Zita Medišauskienė.

Istorikė teigė, kad didžiąją gyvenimo dalį Z.Sierakauskas gyveno Rusijos teritorijoje, o jo kontaktai su Lietuva dėl cenzūros buvo fragmentiški, riboti ir slapti.

Z.Sierakauskas sukilimui vadovavo kelis mėnesius, tačiau, pasak Z.Medišauskienės, tai buvo pati svarbiausia pasipriešinimo fazė.

„Tai buvo ta kylančioji sukilimo dalis“, – kalbėjo istorikė.

„Jeigu realiai tas sukilimas kažkokio realaus poveikio situacijai Lietuvoje nepadarė, bet pats pasipriešinimo faktas liko visuomenės atmintyje ir jis buvo labai svarbus išlaikant tapatybę, kovojant su po sukilimo prasidėjusiu rusinimu“, – pridūrė ji.

„Z.Sierakauskas buvo vienas iš pagrindinių herojų, kurie padėjo palaikyti sukilimo atmintį ir tą pasipriešinimo dvasią, kovos už nepriklausomybę dvasią Lietuvoje“, – sakė Z.Medišauskienė.

Ekspertė teigė, kad Z.Sierakauskas tikriausiai dar iki sukilimo turėjo milžiniškos įtakos demokratiškai nusiteikusiai visuomenės daliai, vėliau ir dalyvavusiai pasipriešinime.

„Jis buvo tų naujų, modernių idėjų skleidėjas Lietuvoje“, – tvirtino istorikė.

Tyrimai, skirti galutinai patvirtinti, kad archeologai Gedimino kalne iš tikrųjų rado 1863 metų sukilimo prieš carinę Rusiją vado Zigmanto Sierakausko palaikus, užtruks apie pusę metų, sako kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius.

„Gali iki pusės metų trukti“, - žurnalistams Gedimino kalno papėdėje trečiadienį sakė viceministras.

Pasak jo, dėl Z.Sierakausko palaikų perlaidojimo bus sprendžiama visiškai identifikavus jų tapatybę.