Kaune pradėtos organizuoti išskirtinės ekskursijos, kurios į tarpukario Kauno, tuomet buvusio laikinąja Lietuvos Respublikos sostine, pastatus ir čia gyvenusius bei šalį valdžiusius žmones leidžia pažvelgti kitaip, nei buvo įprasta iki šiol.
Pasivaikščiojimas po miestą vyksta klausantis neįprasto gido pasakojimo.
Kiekvienas ekskursijos dalyvis eina paskui vedlį ir per ausines girdi istorinį tekstą, muzikos ir garso kompozicijas, stebi dviejų dešimčių šokėjų atliekamas šiuolaikinio šokio interpretacijas įvairiose miesto erdvėse.
Labai panorėjus galima ir pačiam atlikti tam tikrus judesius. Tai tarsi suteikia galimybę išgyventi to laikotarpio pastatų, žmonių istorijas asmeniškai ir praplėsti savąsias Kauno suvokimo ribas.
Siekė būti panašus į Paryžių
Ekskursija pradedama prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus.
Jos vedlys trumpai pristato ekskursiją, tvirtindamas, jog tarpukariu buvo gajos miestų lenktynės, o Kaunas siekė būti panašus į Prancūzijos sostinę – Paryžių.
Ar tai pavyko? Siūloma nuspręsti patiems, išgirdus ir išvydus tai, kas bus pristatyta.
Visiems dalyviams išdalijamos ausinės. Su jomis tenka prabūti daugiau nei valandą. Būtent tiek trunka pasivaikščiojimas iš anksto parengtu maršrutu nuo Karo muziejaus sodelio: einama per Vienybės aikštę, S.Daukanto gatvę, Laisvės alėją.
Ekskursijos dalyviai raginami nuo vedlio nenutolti daugiau nei 20 metrų. Kitaip vietoj pasakojimo ausinėse pasigirs nemalonus šnypštimas.
Girdi žinomų kauniečių balsus
Vaikščiodami po istorines tarpukario Kauno vietas ekskursantai klauso ne sausų faktų su datomis. Jiems pasakojama daugybė įdomių nutikimų, pateikiama ano meto žinomų asmenų prisiminimų ir vertinimų.
Visi pasakojimai perteikiami puikiai žinomų kauniečių balsais. Istorijas pasakoja režisierius Gytis Padegimas, žurnalistas ir rašytojas Rytis Zemkauskas, rašytojas Kęstutis Navakas, architektas Jurgis Rimvydas Palys.
Kiekvienas pastatas ekskursijoje pristatomas kaip išskirtinis, vienetinis, turintis atskirą istoriją objektas. Pasakojimai atskleidžia iškilių mūsų šalies ir užsienio asmenybių portretus, jų nuomonę.
Numetė čigonišką Rusijos rūbą
Karo muziejaus sodelyje, tik prasidėjus ekskursijai, per ausines skamba tarpukario laikų muzika. Netrukus pasigirsta Lietuvos nepriklausomybės pradžioje Kaune viešėjusio italo Giuseppe Salvatorio įspūdžiai.
„Aš sužavėtas, sujaudintas iki sielos gelmių. Mamma mia. Neįmanoma aprėpti šių naujų karštligiškų statybų – per keletą metų senasis Kaunas baigia nusimesti čigonišką didelės Rusijos gyvenvietės apdarą, kad būtų panašus į vakarietišką, šiek tiek amerikietišką miestą. Incredibile. Mamma mia“, – emocingai kalba italas.
Paaiškėja, jog G.Salvatorio į akis labiausiai krito tuometinis prabangos šauklys – Lietuvos banko pastatas. Ne mažesnį įspūdį paliko ir Finansų ministerijos rūmai.
Šalį valdė dvi seserys?
Ekskursijos organizatorių parengti pasakojimai apie šiuos du statinius nepalieka abejingų ir verčia dar labiau didžiuotis Kaunu bei jo modernistine architektūra.
„Lietuvos banko atidarymo iškilmėse dalyvavo prezidento žmona Sofija Smetonienė, ji perkirpo juostelę. Juokauta, jog šalį tuo metu iš tikro valdė dvi seserys Sofija ir Jadvyga Chodakauskaitės. Pastaroji buvo ministro pirmininko Juozo Tūbelio žmona“, – per ausines girdi ekskursijos dalyviai.
Atskleidžiamas ir vienos garsiausių tarpukario asmenybių – ministro pirmininko Augustino Voldemaro, kuris, pasirodo, turėjo darbo kabinetą Lietuvos banke, paveikslas.
A.Voldemaras šmaikščiai pristatomas kaip pusiau valstietis, pusiau profesorius ir dar poliglotas, kuriam pavyko į žmonas paimti prancūzę Matildą Delahey.
Tai buvo laikoma didele laime ir garbe. Mat Lietuvoje tuo metu trūko išsilavinusių moterų, o daugelis prancūzių buvo intelektualios.
Ekskursantai taip pat išgirdo apie ponios Matildos aistrą nuolat lankytis Kaune įsikūrusiuose būrimo salonuose, kurie tuo metu klestėjo.
Šoko net eidami per gatvę
Kol ekskursijos dalyviai įtempę ausis klauso pikantiškų istorijų, spektaklį kuriantys šokėjai ties perėja K.Donelaičio gatvėje laukia, kol jiems užsidegs žalias šviesoforo signalas.
Degant žaliai šviesai artistai pasileidžia per perėją. Tačiau jie neskuba, o tiesiog gatvėje sustingsta įvairiomis pozomis. Taip prikaustomas ne tik ekskursijos dalyvių, bet ir atsitiktinių praeivių bei vairuotojų dėmesys.
Šie šokėjai – nuo mažų vaikų ir suaugusiųjų – ypatingą nuotaiką sukuria atlikdami judesius ant fontano Karo sodelyje, sukasi ant Karo muziejaus laiptų, šoka ant suolelių.
Vienybės aikštėje ir aplink jį esantiems objektams skiriama labai daug dėmesio. Kitaip ir negali būti.
„Karo muziejus yra vienas įspūdingiausių statinių. Jis pabrėžia valstybės vyrų norą visą istoriją sukrauti į vienus rūmus, į vieną šventovę. Jeigu reikėtų pasirinkti, ką dėti į Kauno simbolį, aš įdėčiau muziejaus vaizdą. Ne ką kita. Tik muziejaus vaizdą“, – per ausines girdėti architekto J.R.Palio balsas.
Vienybės aikštėje įsikūrė ne tik Karo muziejus, bet ir Laisvės bei kiti paminklai, čia dega amžinoji ugnis, akį traukia varpinė.
Daugelis dalyvių bene pirmąkart išgirsta, kad vietoj gluosnio, augančio Vienybės aikštėje, kadaise stūksojo ir veikė pirmoji viešoji centrinė elektrinė Lietuvoje, valdoma belgų.
Šalia stovėjo ir tų laikų dangoraižiu vadintas turtingiausio tarpukario Lietuvos žmogaus finansininko ekonomisto Jono Vailokaičio penkių aukštų namas.
Rinkosi miesto grietinėlė
Vos už kelių šimtų žingsnių nuo Vienybės aikštės – Kauno radijo ir televizijos pastatas. Šalia jo stovint ausinėse pasigirsta pasakojimas, jog Kauno radijo stotis reguliarias transliacijas pradėjo 1926-ųjų birželio 12 dieną.
„Alio, alio, kalba Kaunas, Lietuva“. Tokio turinio įrašą pasigavo 323 radijo imtuvai. Juos turėjo ne paprasti, o pasiturintys lietuviai. Be kitų laidų, radijo klausytojai laukdavo to meto Pupų Dėdės balso. Jį ekskursantai išgirdo per ausines.
Apie tai, kad kadaise „Metropolio“ viešbutis ir restoranas buvo viena didžiausių Kauno pažibų, žino kone kiekvienas miestietis. „Metropolio“ scenoje šoko žymi Paryžiaus balerina Jeanette Voilan.
Šiame restorane rinkdavosi Kauno grietinėlė, čia pietavo ir vakarieniavo ponai ir ponios, į laikinąją sostinę atvykę iš viso pasaulio.
Daugeliui ekskursantų nauja žinia tapo tai, kad 1922 metais „Metropolis“ iš privataus verslo buvo atimtas ir atiduotas valstybės žinion už simbolinę 7 milijonų markių sumą. Patalpos buvo suremontuotos ir pavadintos „Lietuvos viešbučiu“.
Sužavėjo šiuolaikiškas formatas
Ekskursijoje dalyvavę žmonės tikino, jog juos sužavėjo naujas itin šiuolaikiškas formatas.
„Tokioje ekskursijoje dalyvavau pirmąkart. Man patiko, kad nereikia per minią brautis prie gido, kad galėtum išgirsti, ką jis kalba.
Smagu buvo klausytis pasakojimų per ausines ir laisvai apžiūrinėti objektus, apie kuriuos kalbama“, – sakė ekskursijos dalyvis Marius.
Kita dalyvė Neda pažymėjo, kad šis projektas skirtas išsilavinusiai, Lietuvos ir Kauno istoriją žinančiai publikai.
„Neabejoju, jog ir tie, kurie apie tarpukario Kauną žino nedaug, po šios ekskursijos ims plačiau domėtis miesto architektūra, istorinėmis asmenybėmis“, – kalbėjo moteris.
Kūrė kartu su istorikais ir architektais
Mindaugas Žiedelis
Ekskursijos autorius
„Tai – antroji tokio tipo ekskursija Lietuvoje, kuri ir įkvėpė kažką panašaus sukurti Kaune. Pirmoji ekskursija „Keliaujančios bažnyčios“ buvo pristatyta beveik prieš trejus metus Klaipėdoje. Šio projekto režisierė – Agnija Šeiko. Ta pati komanda prisidėjo kuriant ir Kauno ekskursiją. Spektaklio-ekskursijos kūrimo principas: laisvas montažas, istorinių asmenybių biografijos, to laikotarpio aktualijos, įdomybės.
Šis projektas išsiskiria tuo, kad ekskursijos metu dalyviai įsitraukia į gyvus pasakojimus, muzikos fragmentus, stebi šokėjus, gali kartoti jų atliekamus judesius.
Ekskursija parengta per daugiau nei metus. Ją kuriant teko daug konsultuotis su istorikais, architektais, paveldosaugininkais, choreografais.“
