Ceikiniai – tai maždaug 200 gyventojų turintis miestelis Ignalinos rajone. 2016-ųjų balandžio 5 d. ten kilęs gaisras sunaikino Švč. Mergelės Marijos vardo bažnyčią, vertingą XVIII a. medinės sakralinės architektūros paminklą.
Bažnyčios erdvę puošė įspūdingi to laikotarpio altoriai ir paveikslai, vėlesni liaudies meistrų kūriniai, liturginiai reikmenys. Po gaisro išliko tik nedidelė vertybių dalis – šiuo metu Bažnytinio paveldo muziejuje saugomi liturginės tekstilės pavyzdžiai, keletas indų ir procesijų reikmenų, iš bažnyčios perkelti ar išgelbėti daiktai (tarp jų – įspūdinga, didelę meninę ir istorinę vertę turinti XVIII a. sidabrinė monstrancija, eksponuojama parodoje).
Ceikinių bažnyčios gaisras primena daugybę panašių gaisrų, suniokojusių ne vieno kaimo ar miestelio maldos namus. Medinio kultūros paveldo saugojimo problemos nuolat sulaukia atgarsio Lietuvos visuomenėje, ji atsispindi ir šiuolaikinio meno kūrėjų darbuose.
Kartu su vertybėmis, išlikusiomis po Ceikinių bažnyčios gaisro, Bažnytinio paveldo muziejaus parodoje eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros vedėjos Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai.
Kompiuterinio žakardo technika išaustame cikle „Besišypsanti“ (2016 m.) menininkė užfiksavo Švč. Mergelės Marijos skulptūrą, kuri išlikusi per gaisrą Kulautuvos bažnyčioje. Skulptūros ir jos fragmentų atvaizdai šiuolaikine meno kalba byloja, kokias stiprias emocijas sukelia naikinančios liepsnos perkeistas paveldas, apie gyvą jo ryšį su praeitimi.
Būtent tokį ryšį perteikia anglimi virtusios Švč. Mergelės Marijos skulptūros šypsena, audeklo klosčių grožis, siekis dar kartą prikelti iš pelenų savo bendruomenės maldos namus.
