Valdovų rūmų muziejuje antradienį atidaryta tarptautinė paroda „Slanime atgijusi Antika. Lietuvos etmono Mykolo Kazimiero Oginskio gobelenai“. Iš Krokuvos karališkosios Vavelio pilies į Vilnių ypač saugomi eksponatai atkeliavo specialiu transportu.
Įdomūs ne tik per stebuklą iki mūsų dienų išlikę XVIII a. gobelenai, bet ir jų eksponavimo būdas – ratu sustatytos septynios gerokai pasvirusios plokštumos.
Jų pasvirimo kampas sureguliuotas taip, kad dėl savo amžiaus gerokai sunykusių ir aplinkos poveikiui jautrių audinių nereikėtų kabinti ant sienų, o žiūrovai galėtų juos patogiai apžiūrėti. Eksponavimo įranga kartu su gobelenais atkeliavo iš Vavelio pilies.
Pasirodo, labai panašiai – įkomponuoti tarp kolonų – gobelenai buvo eksponuojami ir Slanimo rezidencijos Dievybių salėje, kurią įrengė M.K.Oginskis.
Turėjo atrodyti taip, tarsi tarp kolonų yra nišos, kuriose stovi Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV užsakymu Versalio rezidencijai sukurtos antikinės marmuro skulptūros. M.K.Oginskis šiuo Prancūzijos karaliaus dvaru taip susižavėjo, kad sumanė nedidelę Versalio kopiją sukurti Slanime (dabar – Baltarusija).
Sukūrė Lietuvos Versalį
Lietuvos etmonui M.K.Oginskiui (1730–1800) ir skirta ši paroda. Jos centre – 1755 metais Dresdene nutapytas etmono portretas. Jis pasiskolintas iš Lenkijos Sanoko istorijos muziejaus.
„Mums labiau žinomas Mykolas Kleopas Oginskis, o šioje parodoje pristatomas jo dėdė – etmonas Mykolas Kazimieras Oginskis. Jis buvo iškilus LDK valstybės veikėjas, taip pat poetas, dailininkas, kompozitorius, garsus mecenatas.
Iki šiol gajos spėlionės, kad būtent Kazimieras, o ne Kleopas yra tikrasis populiariojo polonezo autorius“, – kalbėjo Valdovų rūmų direktorius V.Dolinskas.
Pasak jo, kai Slanimas, ilgus amžius valdytas kunigaikščių Sapiegų, XVIII a. antrojoje pusėje tapo M.K.Oginskio nuosavybe, jis smarkiai pasikeitė.
Mūzų buveine, Lietuvos Atėnais ar net lietuviškuoju Versaliu buvo vadinamas etmono laikais čia iškilęs ištaigingas rezidencijos ansamblis su teatru, spaustuve, dirbtuvėmis ir kitais pastatais.
Ten buvo statomos operos, baletai, suburtas didžiulis orkestras, atidaryta meno mokykla.
Dvylika prabangių gobelenų iš lino ir šilko buvo išausti specialiai naujųjų rūmų sodo paviljone įrengtai Dievybių salei. Juose pavaizduotos antikinių dievybių ir kitų mitologinių personažų marmurinės skulptūros.
Iki mūsų laikų išliko vos septyni gobelenai – visi jie atkeliavo į Vilnių. Viename geriausiai išlikusių – graikų mitologijos didvyrio pusdievio Heraklio skulptūra.
Įspūdingi LDK meistrų kūriniai
LDK didysis etmonas M.K.Oginskis, trumpai ėjęs ir Vilniaus vaivados pareigas, visoje Europoje garsėjo ne tik kaip muzikas ir literatas, bet ir kaip sumanus ūkininkas.
Jis buvo Apšvietos epochos idealus puoselėjęs didikas. Daug keliavo po visą Europą, lankėsi valdovų dvaruose ir garsiausiuose to meto kultūros salonuose. Palaikė artimus ryšius su žymiais prancūzų švietėjais – Voltaire’u, Jeanu Jacques’u Rousseau ir Denis Diderot.
„Ypatingą vertę šiems gobelenams suteikia ne tik tai, kad jie – iš vienos kolekcijos, bet ir tai, kad jie išausti ne kokiame nors Vokietijos ar Italijos audėjų centre, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, – pabrėžė V.Dolinskas. Jis pridūrė, kad ir gobelenams naudotas linas galėjo būti vietinis, lietuviškas.
Gobelenai datuojami 1784–1790 metais. Tuo metu M.K.Oginskio įkurtai Slanimo manufaktūrai vadovavo Europoje žinomas gobelenų meistras Johannas Karlas Kletschas, o įspūdingų audinių eskizus sukūrė etmono architektas italas Innocente Maraino.
Iškeliavo į JAV ir į Plungę
XVIII a. pabaigoje M.K.Oginskio valdos Slanime, o kartu ir gobelenai, atiteko žymiam LDK verslininkui ir finansininkui Vaitiekui Puslovskiui, LDK pasiuntiniui Ketverių metų seime. Vėliau jis Vilniuje buvo įsigijęs Chodkevičių rūmus. Todėl manoma, kad XIX a. pradžioje šie gobelenai galėjo puošti ir dabartinės Vilniaus paveikslų galerijos rūmų sienas.
Tolesnis gobelenų likimas ne visai aiškus. Dalis jų sudegė per gaisrą, dalis iškeliavo į JAV. O du šios kolekcijos gobelenai – „Fleitininkas“ ir „Amfitritė“ liko Lietuvoje iki pat XX a. pradžios. Jie buvo Mykolo Kleopo vaikaičio Mykolo Oginskio Plungės rūmuose, kurie buvo vadinami Žemaitijos Versaliu. Savininkų išvežti į Lenkiją gobelenai atsidūrė Vavelio pilies kolekcijoje.
