Muziejui atiteko grafo Juozapo Tiškevičiaus ir jo sūnaus Aleksandro šeimos naudoti 37 daiktai: sidabriniai stalo įrankiai, indai, papuošalai, grafų šeimos narių nešioti auksiniai kryželiai.
Bene įdomiausias eksponatas yra Sofijos Horvataitės, būsimos grafo Juozapo Tiškevičiaus žmonos, nuo 1857 metų rugpjūčio iki 1859 metų lapkričio prancūziškai ranka rašytas dienoraštis.
Tai yra kelionės po Europą užrašai. Juos grafaitė pradėjo rašyti būdama 16 metų, kai su savo tėvais ir vyresniąja seserimi keliavo po Vokietiją, Šveicariją, Belgiją, Prancūziją.
Į lietuvių kalbą dienoraštį išversti apsiėmusi prancūzų kalbos specialistė Janina Dauneckienė jau spėjo perskaityti jaunos mergaitės užrašus ir liko sužavėta jos vaizdingos kalbos ir turtingo žodyno.
„Ji taip poetiškai vaizduoja gamtos peizažus, kad jos kalba nenusileidžia to meto rašytojams“, – teigė vertėja.
Rankraštiniame 66 puslapių dienoraštyje S.Horvataitė aprašo savo įspūdžius iš pažintinių kelionių. Tuomet sirgo jaunosios grafaitės tėvas, todėl šeima kurį laiką leido Vokietijoje, vandens gydyklose.
Po Europą šeima keliavo karieta, tačiau keliautojams teko plaukti ir laivu, o Prancūzijoje – važiuoti traukiniu. Visose šalyse jie lankė bažnyčias, šventas vietas.
Be kelionės įspūdžių, S.Horvataitė perteikia savo emocinę būseną, vidinius išgyvenimus, santykius su šeima ir tėvais.
Išverstą dienoraščio tekstą muziejus ketina pateikti interaktyviai: įgarsinti skambant prancūziškai muzikai ir ant sienos demonstruojant to laiko Paryžiaus vaizdus.
Dienoraštį ir kitus į šeimos dvarą sugrįžusius daiktus išsaugojo grafo sūnus Aleksandras Tiškevičius, juos jam buvo leista pasiimti 1940 metais, kai Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą buvo išvarytas iš dvaro.
Vėliau jis apsigyveno Židikų dvare (Mažeikių r.), o 1944 metais traukdamasis į Vakarus juos, kaip uždarbį ir atminimą, paliko šio dvaro ūkvedžiui Bronislavui Vaitkevičiui.
Sužinojus, kad jo paveldėtojai turi autentiškų grafams priklausiusių daiktų kolekciją, buvo pradėtos derybos dėl jų išpirkimo.
Su kolekcija išsiskyręs asmuo sakė, kad į buvusią grafų aplinką ją nusprendė grąžinti pamatęs, kaip preciziškai Kretingoje atkuriama dvaro aplinka.
Kolekcija muziejui kainavo 27 tūkst. eurų, juos skyrė Kretingos rajono savivaldybė.
