Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje fizinės bausmės kai kuriose mokyklose galėjo būti taikomos iki pat XX a. pabaigos, Vokietijoje toks draudimas įsigaliojo 1983 metais, na, o JAV yra nemažai valstijų, kurių mokymo įstaigose mažieji neklaužados visiškai legaliai gali būti išperti ir šiandien. Tiesa, jei tikėtume statistika, tokių atvejų nuolat mažėja. O pabandytų koks mokytojas pasišvaistyti rykšte Lietuvoje!
Vaizdingasis posakis „beržinė košė“ po pastarųjų tragiškai pasibaigusių smurto prieš vaikus atvejų linksniuotas kaip niekada dažnai. Daliai visuomenės tai – vaiko psichiką žalojantis pats tikriausias smurtas, kitai daliai – sena ir gera, jei taikoma saikingai, dar niekada niekam nepakenkusi griežtokų tėvų priemonė.
Vienbalsis sutikimas dėl nepakankamo smurto prieš vaikus užkardymo pranyko, kai kalba pasisuko apie beržinę košę. Ją kategoriškai smerkia arba taip pat kategoriškai pateisina, ja baisisi ar tam tikrais atvejais įvardija kaip būtinybę, reikalauja visiškai uždrausti ar apeliuoja į „tradicinę tėvų teisę neperžengiant proto ribų“. O iš kur kilo pati beržinės košės sąvoka?
„Beržinė košė“ – keistokas, nelogiškas atrodantis sparnuotas posakis. Ko gero, daugelis tiki, kad jis grynai lietuviškas, bet tai nėra visiška tiesa. Tikėtina, kad žodinė beržinės košės samprata pas mus atsirado sąveikaujant su slavų tautomis, nors, žvelgiant plačiau, su fizinėmis bausmėmis beržas sietas visoje Europoje.
Plakimas beržo vytelėmis praktikuotas dar žiloje senovėje. Archajiškiausias šios bausmės ištakas dabar jau sunku nustatyti, tačiau beržo vytelės, matyt, būdavo pasirenkamos dėl savo lankstumo, tvirtumo ir, kaip teigiama, palyginti didelio skausmingumo plakant. Neatmetama, kad senais laikais plakimui beržo rykštėmis teikta ne tik baudžiamoji, „auklėjamoji“, bet ir simbolinė, netgi religinė prasmė.
Pavyzdžiui, seniesiems germanams beržas dėl baltos tošies spalvos simbolizavo tyrumą, švarumą, atsinaujinimą. Iš to kyla beržo rykštės, kaip apvalančios, piktas dvasias išvarančios baudžiamosios priemonės, vaizdinys. Tai yra neklaužados ar nusikaltėlio nuplakimas yra ne tik skausmą ir baimę nusižengti sukelianti kūno bausmė, bet ir tam tikras sielos gydymo, švarinimo aktas.
Tokie pagoniški vaizdiniai neišnyko sulig krikščionybės įsigalėjimu, ir netgi įsitvirtino kalboje. Pavyzdžiui, angliškas „birching“ („plakimas“) kyla iš žodžio „birch“ („beržas“). Čia net kilo posakis „gauti beržo“, „nuteisti beržui“, tai yra būti nuplaktam.
Panašių analogijų yra ir kitose kalbose. Žodinės plakimo sąsajos su beržu išliko net tada, kai rafinuota žmogaus vaizduotė išrado botagus, kitas plakimo priemones, nors kai kur senojoje gerojoje Anglijoje įstatymas aiškiai apibrėžė, kad baudžiama turi būti tik „beržu“.
Beržinės rykštės plakti naudotos ir Rusijoje. Čia, kaip ir Lietuvoje, taip pat žinomas frazeologizmas „beržinė košė“. „Košė“ todėl, kad vanojant dega užpakalis ar nugara. Nors pagal kitą versiją „košė“ – tai auklėjančiojo rankoje sugniaužtos kelios rykštelės.
Rusų folklore bei literatūroje nuolat pabrėžiamas auklėjamasis, net gydomasis beržinės košės poveikis. „Sutvėrė Dievas kvailį, sutvėrė ir beržą“, „beržas suteikia proto“, „pagydyti puikiu vaistu – beržine koše“.
Tiesa, oficialiai plakimas, kaip teismo ar karinio tribunolo skirta bausmė, Rusijos imperijoje uždraustas 1903 metais. Tačiau vaikų auklėjimas taikant fizines bausmes paliktas pačių tėvų nuožiūrai.
Valstybė, išskyrus ypatingus atvejus, nedrįsdavo kištis į „šventą tėvų pareigą užauginti vaikus dievobaimingais krikščionimis ir dorais žmonėmis“. Griežtai patriarchalinėje to meto visuomenėje tėvas, o po jo ir motina buvo vieninteliai savo vaikų teisėjai. Nors visiškos laisvės, žinoma, nebuvo. Vaikų kankinimas, žalojimas baustas ilgamete katorga.
Mūsų dienomis beržo vytelės plakti vargu ar dažnai naudojamos. Kadaise jas išstūmė diržas, tad jo „paragavimas“ faktiškai tapo beržinės košės sinonimu. Beje, diržas, kaip auklėjamoji priemonė, nėra itin senas dalykas jau vien dėl tos priežasties, kad vytelę plakti galėjai išsilaužti iš kiekvieno krūmo, o štai geras odinis diržas dar XIX a. pabaigos valstiečiui buvo gana didelė prabanga.
