Buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio gruodį pasirašytu
sprendimu pagal Jono Pauliaus II piligrimų kelio kūrimo programą
Pažaislio vienuolymo bažnyčios stogo tvarkymo darbų projektui
parengti ir patiems darbams šiemet numatyta 152,6 tūkst. eurų.
Kol stogas laukia šių darbų pradžios, per jį bėgantis vanduo
gadina lubų lipdinius ir tapybą. Kultūros paveldo departamento
specialistai sako, kad spręsti esamą situaciją pirmiausia turi
vienuolyno valdytojai – Lietuvos Šv. Kazimiero seserų
kongregacija.
„Valdytojas yra pirmas, kuris turi griebtis veiksmų (...).
Mūsų Kauno skyrius jau ėmėsi priemonių, kiek įmanoma bando
paveikti, joms (seserims) parašyti visi nurodymai, ką reikia daryti,
bet kaip tu dabar tą stogą užkimši“, – BNS sakė Kultūros
paveldo departamento (KPD) Apskaitos, paveldotvarkos planavimo
skyriaus vyr. specialistė Indrė Baliulytė.
Anot jos, pagal Piligrimų kelio programą finansuojami darbai
galėtų prasidėti vasarą.
„Programoje įrašyta – ir projektavimas, ir darbai, tai
reiškia, kad tuos darbus bus galima pradėti jau šiemet. Jie turbūt
prasidės vasarą“, – sakė KPD atstovė.
Jos teigimu, darbai gali trukti ne vienerius metus, visa jų kaina
bus aiški baigus projektavimą.
Sausio pabaigoje sulaukusios KPD Kauno skyriaus reikalavimo
vykdyti paveldo objekto valdytojo pareigas, kazimierietės oficialiu
raštu paveldosaugininkams atsakė, jog „esant nesandariai stogo
dangai, kad nebūtų gadinama lubų stiuko lipdyba ir taryba, neturint
galimybių efektyviai užkirsti kritulių patekimo į bažnyčios
vidų, kaip laikinos priemonės pastogėje naudojamos paprastos
talpos, į kurias nuvedamas per nesandarumus patenkantis vanduo“.
Jos taip pat pažymėjo, kad „paskirtas atsakingas asmuo, kuris
reguliariai ir laiku iš talpų pašalintų vandenį“.
Pažaislio vienuolyno ansamblis laikomas vienu geriausių
brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.
Ansamblis pastatytas XVII– XVIII amžiuj funduojant Lietuvos
Didžiosios Kunigaikštystės Didžiajam kancleriui Kristupui
Žygimantui Pacui.
Iš pradžių jame gyveno kamaldulių ordino vienuoliai, o 1832
metais carinė valdžia ansamblį atidavė stačiatikių vienuoliams.
Nuo 1920 metų čia gyveno kazimierietės. Per sovietmečio okupaciją
ansamblis buvo paverstas senelių globos namais, psichiatrine
ligonine, vėliau perduotas M.K.Čiurlionio muziejui. Atkūrus
nepriklausomybę vienuolynas grąžintas šv.Kazimiero kongregacijai.
