Trečiadienį sostinės Valdovų rūmuose atidaroma įspūdinga paroda „Eksponatai. 2009–2015 m. dovanotos ir įsigytos vertybės“.
Joje galima pamatyti įspūdingiausius ir vertingiausius eksponatus, kuriuos muziejus įsigijo per šešerius veiklos metus.
Pradžia – fiziko dovana
Nuo 2009 iki 2015 metų Valdovų rūmų rinkinius papildė net 78 tūkst. 512 eksponatų. Didžioji jų dalis – unikalūs archeologiniai radiniai, surasti pilių tyrimo centrui „Lietuvos pilys“ vykdant kompleksinius tyrinėjimus Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje.
Antroji muziejaus rinkinių dalis – vertybės, kurios padovanotos, perduotos kitų institucijų arba įsigytos už muziejaus lėšas. Iš jų suformuotas muziejaus Kultūros, meno ir istorijos rinkinys, tapęs parodos pagrindu.
Rinkinio ištakos siekia 2003 metus, kai būsimajai Valdovų rūmų ekspozicijai pirmąją vertybę padovanojo fizikas ir žinomas kolekcininkas dr. Tomaszas Niewodniczanskis (1933–2010).
Tai buvo grafikos darbas, vaizduojantis Gardiną 1568 metais.
„Ši paroda ir solidus katalogas – kartu ir padėka asmenims ir institucijoms, 2009–2015 metais prisidėjusioms prie Valdovų rūmų muziejaus, taigi ir visos Lietuvos nacionalinio paveldo, rinkinių papildymo.
Juk daugelis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinių kolekcijų karų, gaisrų, okupacijų ir kitų negandų metais buvo sunaikinta ar išblaškyta po platųjį pasaulį ir net patys Valdovų rūmai, kaip valstybingumo centras ir simbolis, buvo sulyginti su žeme“, – kalbėjo V.Dolinskas.
Paveikslu dengė kubilą
Nuo 2009 m. pradžios iki 2015 m. pabaigos Kultūros, meno ir istorijos rinkinys papildytas 604 naujais eksponatais. Parodai atrinkta per šimtą įspūdingiausių ir įdomiausių šiuo laikotarpiu įsigytų vertybių, o kataloge pristatomi visi šeši šimtai.
Pirmiausia į akis krinta XVI ir XVII a. gobelenai. Anot V.Dolinsko, kuris yra ir vienas parodos kuratorių, senieji gobelenai – vieni brangiausių ir sunkiausiai įsigyjamų eksponatų.
Pirmąjį gobeleną muziejui 2009 metais padovanojo verslininko Antano Boso ir kolekcininko Andrejaus Balykos šeimos.
Gobelenas į muziejų pateko kaip nežinomo XVII a. autoriaus kūrinys. Buvo galima tik spėlioti, kas jame vaizduojama.
Bet prieš keletą metų Valdovų rūmuose apsilankė kelios Prancūzijos Luvro muziejaus darbuotojos. Grįžusios į Paryžių jos išsiaiškino, kad gobelene vaizduojamos Psichės ir Kupidono vestuvės, o išaustas jis Prancūzijoje, garsiosiose Obiusono dirbtuvėse.
XVI amžiaus gobeleną „Rūmų gyvenimas“ muziejui padėjo įsigyti lankytojai. Didelę dalį jam įsigyti reikalingos sumos sudarė lėšos, surinktos už muziejaus bilietus.
Pačiam V.Dolinskui vieni įdomiausių parodos eksponatų – LDK valdovų ir didikų portretai. Direktorius pasakojo, kad Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jono Kazimiero Vazos portretą, kurį XVII amžiuje nutapė nežinomas Lietuvos dailininkas, muziejui padovanojo šviesaus atminimo kanauninkas Algimantas Vincas Kajackas (1932–2015).
Muziejininkams kanauninkas sakė, kad keliaudamas po Lietuvos parapijas jis vienuose namuose pastebėjo gerokai sunykusį paveikslą. Ir ne kur nors ant sienos ar sandėliuke – Lietuvos valdovo portretas buvo naudojamas kaip kubilo dangtis.
Žemėlapis iš Saudo Arabijos
Ypač daug parodoje įspūdingų grafikos darbų. Daugiausia – Lietuvos ir Lenkijos valdovų bei didikų portretų. Nemažai yra ir senųjų LDK žemėlapių.
Tarp jų ir XVII a. pradžios Europos žemėlapis „Nova Europa descriptio“, kurį muziejui padovanojo Lietuvos Respublikos garbės konsulas Saudo Arabijoje Mahfouzas Marei Mubarakas bin Mahfouzas.
Dėmesį patraukia ir Antano Guogos paramos fondo dovanotas didžiulis stiklinis bokalas su Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Vazos bei Abiejų Tautų Respublikos heraldiniais ženklais. Įdomus ir XVII a. Augsburge sukurtas stalinis laikrodis.
Panašus laikrodis galėjo stovėti ir ant Lietuvos valdovų stalo, tačiau greičiausiai jis buvo ne vokiškas, o pagamintas vietinių Vilniaus laikrodininkų, kurie savo meistryste garsėjo visoje Europoje. Tačiau vilnietiškų laikrodžių yra išlikę labai nedaug, todėl ir jų kaina muziejininkams neįkandama.
Dar viena parodos įdomybė – nedažnai eksponuojamos senosios knygos. Tai – kunigaikščių Sapiegų bibliotekai priklausę įspūdingi ir reikšmingi Renesanso ir baroko epochų mokslo bei meno leidiniai.
