„Žiedas su deimantu, rubinu ir smaragdu – tarsi palinkėjimas Barborai Radvilaitei pačių puikiausių tos epochos savybių“, – sakė menotyrininkė Aleksandra Aleksandravičiūtė.
Valdovų rūmų muziejuje surengtoje vieno vakaro parodoje žiūrovai galėjo ne tiktai sužinoti, kokius papuošalus mėgo Lietuvos valdovai, bet ir pamatyti keturias XVI a. auksinių žiedų su brangakmeniais rekonstrukcijas, kurias susidomėjęs senąja auksakalystės tradicija sukūrė žinomas juvelyras Darijus Gerlikas.
Vienas įdomiausių darbų – Vilniaus arkikatedroje surasto ir vėliau pradingusio Barboros Radvilaitės žiedo rekonstrukcija pagal išlikusį gana detalų piešinį.
Stiklinėje vitrinoje Valdovų rūmų salėje eksponuojamas žiedelis su trimis brangakmeniais stebino savo mažumu, tačiau ir šalia eksponuojamos kitų žiedų kopijos buvo ne ką didesnės.
Matyt, XVI a. žmonių rankos buvo gerokai mažesnės nei XXI a. Kita vertus, didikai, norėdami pabrėžti savo statusą, žiedus nešiodavo ant visų pirštų, net ant nykščio. Dažnai ant vieno piršto spindėdavo net keletas žiedų.
Spėjama, kad kai kurie žiedai buvo nešiojami ir ant pirmojo piršto narelio, todėl galėjo būti kiek mažesni.
Po potvynio – radybos
Barboros Radvilaitės žiedas su trimis brangakmeniais buvo surastas tvarkantis Vilniaus Arkikatedroje po didžiojo 1931-ųjų potvynio. Tada miestą užliejęs Neries ir Vilnios upių vanduo apsėmė ir Katedros rūsius.
Vandeniui atslūgus prasidėjo tvarkymo darbai, jų metu šventovėje buvo surasti net trijų Lietuvos valdovų kapai su brangenybėmis. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio kape aptikta karūna ir du žiedai su turkiais.
Dar daugiau puošmenų buvo Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos Habsburgaitės bei Barboros Radvilaitės laidojimo vietose. Elžbieta buvo papuošta karūna, grandinėle su medalionu ir žiedu su penkiais deimantais.
Barboros Radvilaitės kape buvo rasta karūna, skeptras ir valdžios ženklas obuolys.
Karalienės kaklą puošė auksinė grandinėlė, dešinę ranką – du žiedai: vienas pintas, kitas puoštas dviem deimantais.
Ant kairės rankos rastas auksinis žiedas su trimis brangakmeniais – deimantu, smaragdu ir rubinu. Manoma, kad šį žiedą savo mylimajai padovanojo Žygimantas Augustas.
Pasak archeologės Rasos Valatkevičienės, išsamiai pristačiusios senųjų žiedų istoriją, ir žiedai, ir kiti kapuose randami asmeniniai papuošalai nebuvo gaminami specialiai laidotuvėms.
Tai buvo tos puošmenos, kurias nešiojo ir mėgo valdovai.
Tik insignijos – karūnos, skeptrai ir kiti valdžios atributai – buvo gaminamos specialiai laidotuvėms. Barborai Radvilaitei jas iš aukštos prabos paauksuoto sidabro pagamino Krokuvos meistrai.
Papuošalai – žinių šaltinis
Archeologė pasakojo, kad panašų į Barboros Radvilaitės žiedą su trimis brangakmeniais galima pamatyti Onos Jogailaitės portrete Lenkijos Vavelio pilyje.
Juvelyrikos istorikams senieji valdovų ir didikų portretai – vienas gausių žinių šaltinių.
Panašių žiedų buvo ir ant Valdovų rūmuose prieš keletą metų rodytos garsiosios Jadvygos skrynutės, kurią Žygimantas Senasis padovanojo savo dukrai vestuvių proga.
Skrynelei panaudota per 200 papuošalų, daugiau kaip 800 perlų ir daugybė brangakmenių.
Žiedus puošė ir laikrodžiai
Iš Barboros Radvilaitės laiškų yra žinoma, kad su laiškais ji mylimam karaliui siųsdavo ir nedideles dovanėles, tarp jų ir žiedus. Tokius pat dėmesio ženklus ji gaudavo ir iš Žygimanto Augusto.
Laiškuose minimi ne tik žiedai su brangakmeniais, bet ir žiedai su laikrodžiais. Karalienė Bona Sforza net turėjo vėduoklę su laikrodžiu.
Nors Barboros Radvilaitės laiškuose keliavę žiedai neabejotinai buvo meilės ženklai, iki XVIII a. šie papuošalai daugiau buvo juos nešiojusio žmogaus statuso simbolis, o ne jausmų liudininkai.
Išliko nedaug valdovų žiedų
XIV-XV a. istoriniuose šaltiniuose galima rasti žinių, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovams, jų žmonoms ir kitiems svarbiems asmenims buvo dovanojamos brangenybės. Dažnai tai būdavo ir kitų šalių valdovų dovanos. Išliko įrašas apie Vytautui Didžiajam siųstą auksinį žiedą su smaragdu.
Žemutinės pilies archeologinių tyrinėjimų metu rastas ir paauksuotas žiedas su Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos brolio Kaributo ženklu. Jis dažnai lankydavosi Vilniaus pilyje.
Nelengvos rubino paieškos
Barboros žiedą atkūrusį juvelyrą D.Gerliką imtis senovės papuošalų rekonstrukcijų paskatino Valdovų rūmų kasinėjimuose surasti ir archeologinių radinių parodose eksponuoti keli XVI a. tauriųjų metalų žiedai.
„Parodą pristatęs Dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, rodydamas į žiedą su deimantu, pasakė, jog tai ypatingas, pats gražiausias ir vertingiausias žiedas. Mane tai suintrigavo ir pamaniau, gal ir ir aš galėčiau kažką panašaus padaryti. Tačiau prireikė dešimtmečio, kol pajutau, kad turiu pakankamai patirties tokius žiedus atkurti“, – pasakojo juvelyras.
XVI a. žiedas su deimantu ir žiedas su rubinu galėjo priklausyti Vilniuje rezidavusiems valdovams ar jų aplinkos žmonėms. Pirmasis rastas toje vietoje, kur buvo rūmų tualetas, o antrasis kartu su keramikinių indų ir koklių liekanomis. Žiedų originalus galima pamatyti Valdovų rūmų muziejuje.
Restauratoriai, saugodami istorinį autentiškumą, tik nuvalė ir sutvarkė papuošalus, o juvelyras savo kopijose atkūrė ir emalės papuošimus, kurių buvo išlikęs tik mažas lopinėlis. Antroje žiedo su rubinu versijoje D.Gerlikas net šiek tiek savo nuožiūra pakeitė ir paties žiedo proporcijas.
„Daugelis žmonių mano, kad juvelyras sukuria žiedą, o paskui papuošia jį kokiu akmenėliu. Iš tiesų, žiedas prasideda nuo brangakmenio. Radus tinkamą akmenį jam sukuriamas ir visas žiedas“, – sakė meistras.
Barboros žiedui prireikė vieno apvalaus smaragdo ir stačiakampių deimanto bei rubino. Pasirodo šiandien nelengva rasti tikrų, ne sintetinių rubinų, kurie būtų sveiki, o ne su stiklu užtaisytais įtrūkimais. Gražiausi rubinai randami Birmoje, jų spalva apibūdinama kaip „Balandžio kraujas“. Juvelyras neatskleidė, kur jam pavyko gauti panašaus atspalvio rubinų, ir kiek jie kainavo.
