Ketvirtadienį, Trakų salos pilyje vyks tradicinis vakaras, skirtas Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui. Renginio metu bus pristatytas E. Malūko istorinis romanas „Vytauto žemė“ ir dailininko vitražisto N. Baublio darbai „Vytautas Didysis“ ir „Kunigaikštis Kęstutis“. Meninėje programoje dalyvaus Trakų meno mokyklos moksleiviai ir mokytojai, Dovainonių „Saulės vartų“ romuvietės (vad. Audronė Jodkonė). Organizatorius – Trakų istorijos muziejus.
Vytautas Didysis, gimęs Senuose Trakuose pagoniškoje kunigaikščio Kęstučio ir Birutės šeimoje, mirė Salos pilyje 1430-ųjų spalio 27 d. Vytautas Didysis sukūrė tuo laikotarpiu galingiausią valstybę regione.
Trakai buvo jo tėvonija, pastatęs Salos pilį, dažnai čia reziduodavo, iš čia siuntė laiškus, čia priiminėjo užsienio pasiuntinybes, čia kūrė valstybinės reikšmės planus. Tiems laikams pilis buvo moderni – turėjo orinį (hipokaustinį) šildymą, langus puošė vitražai.
Nuo 2015-ųjų metų, vitražai vėl spindi Salos pilies languose. Pernai pasidabino aštuoniais vitražisto Nerijaus Baublio darbais Vyčio tema, o renginio metu pristatysime dar du menininko darbus – „Vytautas Didysis“ (216 x 103 cm) ir „Kunigaikštis Kęstutis“ (216 x 100 cm), kurie įstiklino XV amžiui skirtos Kunigaikščių rūmų menės langus.
„Norėjau sukurti vitražus, kurie atitiktų viduramžių dvasią. Dėl to vitražo spalvos, kompozicija ir skaidymas atliktas pagal gotikinius kanonus, – pasakojo N. Baublys. – Dominuoja mėlyna spalva, nors vitraže „Vytautas Didysis“ yra nemažai karališkos raudonos bei geltonos spalvos. Fonas skaidytas rombais, nes pilies griuvėsiuose buvo rasti būtent tokios formos stiklai. Vytautas Didysis laiko uždėjęs ranką ant kalavijo – valdžios ir didybės simbolio“.
Edmundas Malūkas – vienas iš sėkmingiausių nūdienos rašytojų, kurio istorinis romanas „Karalienė Barbora“ ir ypač „Šiukšlyno žmonės“ sulaukė didelio skaitytojų dėmesio. Naują istorinį romaną rašytojas skyrė Vytauto Didžiojo asmenybei.
„Vytautas Didysis – Lietuvos praeities milžinas, iškiliausia mūsų tautos istorinė asmenybė, kuri šiandien mus įkvepia, šiek tiek liūdina ir lieka gaubiama paslapties. Imtis temos, kurios rašytojai, regis, vengia, paskatino du argumentai – kūrybinė ambicija ir rašymo patirtis“, – sakė rašytojas E. Malūkas.
