Sovietinė okupacija pradėjo beveik pusę amžiaus trukusį šalies gyvenimą sovietinėje priklausomybėje. Lietuvai buvo primesta svetimos valstybės – SSRS – santvarka, sovietinės raidos kelias ir komunistinė perspektyva. Sovietmečiu okupacinis režimas bandė priversti krašto gyventojus pritapti prie jiems svetimos sistemos, perimti sovietinę tapatybę, vertybes ir gyvenimo būdą, tapti „naujaisiais sovietiniais žmonėmis“ ir jų akimis žvelgti į pasaulį.
Apie tai byloja ir Lietuvos ypatingojo archyvo saugomi aukščiausiam sovietinės administracijos Lietuvoje pareigūnui, Lietuvos komunistų partijos vadovui Antanui Sniečkui dovanoti fotografijų albumai.
Antanas Sniečkus (1903–1974) Lietuvos SSR valdžioje išbuvo daugiau kaip 34 metus – gerokai ilgiau nei bet kurios kitos sovietinės respublikos ar net visos SSRS vadovas. Okupavus Lietuvą, 1940 m. birželio 19 d. jis buvo paskirtas Valstybės saugumo departamento direktoriumi, rugpjūčio 15 d. tapo Lietuvos komunistų partijos (LKP) centro komiteto pirmuoju sekretoriumi, 1952 m. spalio 14 d. – Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) centro komiteto nariu; šiose partinėse pareigose jis išbuvo iki 1974 m. sausio.
A.Sniečkus buvo aukščiausias LSSR vadovas, užtikrinęs SSKP politikos vykdymą Lietuvoje, ištikimas Maskvos kursui ir to paties reikalavęs iš sovietinės Lietuvos administracijos. A.Sniečkui lojali LSSR nomenklatūra formavo mitą apie jo rūpinimąsi Lietuva ir tariamus nuopelnus kraštui, kuris paveikė prie režimo pritapusių žmonių sąmonę.
Pokariu gimusiai kartai A. Sniečkus simbolizavo stabilumą ir santykinę gerovę, nes kito sovietinės Lietuvos lyderio jie paprasčiausiai nematė. Tokį santykį su LSSR vadovu fiksuoja ir fotonuotraukų albumai, kuriose A.Sniečkus pavaizduotas rūpestingu Lietuvos šeimininku, geru ūkininku, darbininkų ir kolūkiečių draugu.
Tačiau A.Sniečkaus fotoalbumai taip pat nužvelgia paprastiems sovietmečio žmonėms aktualias gyvenimo sritis. Jie reprezentuoja įvairių įmonių, įstaigų ir organizacijų – kolūkių, gamyklų, mokyklų, komunistų partijos ir pionierių organizacijų – veiklos akimirkas, netgi ūkio, kultūros raidą, gyvenimo būdo pokyčius sovietmečio Lietuvoje.
Galime rasti įvairioms sovietinio gyvenimo sferoms, Lietuvos raidos sovietmečiu įvykiams ir procesams skirtus nuotraukų rinkinius. Fotografijose dažniausia fiksuotas ideologizuotas amžininkų žvilgsnis, kuris rodė ne išgyvenamą tikrovę, bet socialistinio gyvenimo idealųjį vaizdinį – komunistinės gerovės iliuziją, su režimu susigyvenusių žmonių pozityvią kasdienybę.
Todėl šie vaizdai skirti viešai reprezentacijai, yra propagandinės paskirties ir parodo, kaip to meto žmonės privalėjo matyti juos supančią realybę. Visgi tokių nuotraukų gausoje yra ir reportažinio tipo kadrų, kai fotografas nerežisavo, bet „gaudė“ gyvenimo akimirkas, fiksavo aplinką.
Tokiose fotografijose atspindėti sovietinės vadovybės susitikimai, vizitai, išvykos, oficialūs politiniai renginiai suteikia unikalią galimybę bent iš dalies pažvelgti į sovietinės nomenklatūros gyvenimą, retkarčiais užklystant ir į pačius užkulisius.
Nuotraukos iš Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomų A.Sniečkui įvairiomis progomis įvairių įstaigų ir asmenų dovanotų fotografijų albumų atspindi sovietmečio politinio, ekonominio ir kultūrinio gyvenimo epizodus, atskleidžia, kaip buvo matomas Lietuvos okupacinis laikotarpis, gyvenimo jame fragmentai ir komunistinio gerbūvio vizija. Fotografijos suskirstytos į penkias temines grupes. Pateikiame pirmųjų dviejų grupių fotografijas.
Pirmoji teminė grupė – 1940 m. Lietuvos okupacija ir aneksija – skirta Lietuvos sovietinei okupacijai 1940 m. Fotografijos fiksuoja Lietuvos okupacijos ir aneksijos eigą: Raudonosios armijos dalinių įžengimą į Kauną birželio 15 d., komunistų mitingus, skirtus paremti aneksijos ir sovietų valdžios įvedimo žingsnius, liaudies seimo rinkimų kampaniją ir seimo liepos 21–23 d. posėdžius, suklastojusius tautos valią, LSSR įjungimą į SSRS sudėtį rugpjūčio 3 d. Maskvoje.
Antroji nuotraukų grupė – 1944 m. Lietuvos okupacija –
parodo Lietuvos sovietinę okupaciją 1944 m.: Raudonosios armijos dalinių kautynes, Vilniaus užėmimą 1944 m. liepą ir Klaipėdos 1945 m. sausį.Lietuvos ypatingasis archyvas
