Bernardinėms priklausęs vienuolyno ansamblis Šv. Mykolo gatvės 9-uoju numeriu pažymėtuose statiniuose yra ypatingas ne tik unikalia Lietuvoje renesansine architektūra, bet ir savo nepakartojama istorija. Ji glaudžiai susijusi su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magnatų Sapiegų gimine.
Bažnyčios ir vienuolyno fundatorius Leonas Sapiega (1557–1633) buvo iškili asmenybė, talentingas diplomatas ir įžvalgus karys. Jis atliko nepaprastai svarbų vaidmenį stiprinant LDK valstybingumą ir teisinę sistemą.
Tapo didikų mauzoliejumi
Vienuolyno statybos darbai buvo vykdomi keliais etapais, truko ne vieną dešimtmetį.
Vilniaus katedros kapitulos dokumentuose užfiksuota, kad L.Sapiega kapitulai suteikė patronato teisę po jo mirties rūpintis tuo metu dar statoma Šv.arkangelo Mykolo bažnyčia ir moterų vienuolynu.
Nors 1617-ųjų vienuolyno fundacijos akte apie vienuolyną ir bažnyčią rašoma kaip apie jau pastatytus, ant bažnyčios frontono pažymėta 1625 metų data taip pat nebuvo galutinė.
1627-aisiais netikėtai įgriuvo šventovės skliautai, tad teko juos skliausti iš naujo, o išorėje sienas sutvirtinti kontraforsais. Bažnyčios pašventinimo iškilmės įvyko 1629 m. rugsėjo 8 dieną.
Vienuolyno bažnyčiai teko svarbi Sapiegų giminės mauzoliejaus funkcija. Bažnyčioje išliko keturi XVII a. I pusės Sapiegų giminės antkapiai, tebeliudijantys šių didikų galią, turtą ir subtilų meninį skonį.
Retas architektūros paminklas
Nors vienuolyno istorijoje netrūko dramatiškų įvykių ir atsinaujinimo periodų, pats pastatas išoriškai nuo XVII a. pradžios nedaug tepasikeitė.
Tai retas Vilniaus renesansinės architektūros pavyzdys, išsaugojęs savo struktūroje ir dekoro formose tiek praeinančios gotikos, tiek Lietuvą pasiekusio manierizmo ženklus.
Šv.arkangelo Mykolo bažnyčia ir vienuolynas ne kartą buvo remontuojami, keitėsi jų vidaus įranga ir puošyba, gyvenamųjų patalpų planas, tvarkyti ūkiniai statiniai.
Vienuolyno gyvenime klestėjimo ir pakilimo metus keitė negandų tarpsniai.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, 1993 metais, ištuštėjusi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir apleisti vienuolyno pastatai buvo sugrąžinti Vilniaus arkivyskupijos kurijai, bažnyčioje įkurtas Vilniaus arkivyskupijos bažnytinio paveldo muziejus.
Lankytojams duris jis atvėrė 2009 metais, po komplekso restauracijos. Čia eksponuojami auksakalystės ir liturginės tekstilės šedevrai, karalių dovanos, iškilių menininkų kūriniai.
Vienuolynas garsėjo turtais
Dosnią Sapiegos fundaciją ir kitų geradarių aukas papildė dideli įstojusių į vienuolyną kilmingų panelių kraičiai. Be to, daugelis jų bažnyčiai dovanojo brangių liturginių rūbų ir antepediumų, ne viena juos pati siūdavo ir siuvinėdavo.
Klestėjimo laikotarpiu tai buvo turtingiausias bernardinių vienuolynas Abiejų Tautų Respublikoje.
Vienuolyno teritorijoje vykdytų archeologinių kasinėjimų radiniai – vienuolių naudoti autentiški buities ir liturginiai daiktai bei jų fragmentai, kiti radiniai – leidžia įsivaizduoti bernardinių kasdienybę ir šventes, primena su Šv.arkangelo Mykolo bažnyčia, vienuolynu ir jo gyventojomis susijusius įvykius.
Gerą seserų skonį ir geradarių dosnumą vienuolynui liudija prabangūs graviruoto stiklo dirbiniai, taurės, importiniai fajanso ir akmens masės ąsočiai, subtiliai daugiaspalve glazūra puošti kiti stalo indai.
Įžymybė – krosnies kaminas
Vienuolynas turėjo savus amatininkus, jame veikė audykla ir nedidelė alaus darykla. Bernardinės globojo ir auklėjo mergaites, dažniausiai neturtingas bajoraites, mokė jas religijos pagrindų, rašybos, skaitymo, muzikos, prancūzų kalbos, siuvimo ir siuvinėjimo.
Rytinio korpuso pietiniame kampe yra didžiausia ir puošniausia vienuolyno patalpa, kurios lubos dekoruotos Sapiegų giminės herbais. Tai refektoriumas – vienuolyno valgomasis, kurį nuo rugsėjo 1-osios ir be ekskursijų galės aplankyti visi norintys.
Refektoriumas specialia anga sienoje susisiekia su virtuvės ir maisto podėlio patalpomis.
Buvusios vienuolyno virtuvės patalpos išskirtinės dar ir tuo, kad čia eksponuojamas didžiausias išlikęs krosnies kaminas Lietuvoje – jo aukštis siekia 13 metrų.
Vienuolyno koridoriuje ir refektoriume bus galima apžiūrėti ką tik restauruotus išskirtinės meninės vertės paveikslus, surinktus iš įvairių Lietuvos bažnyčių.
Ekskursijos po buvusio bernardinių vienuolyno (Šv.Mykolo g. 9) pirmąjį aukštą ir po lobynų parodą – nuo rugpjūčio 20 d. kiekvieną šeštadienį 14 val.
