„Nežinau antro pastato Kauno senamiestyje, kuriame būtų panaudotas smiltainis. XVI amžiaus pradžioje mūriniame pastate buvo įdėtos smiltainio palangės. Tai yra ne mūsiška medžiaga ir ją reikėjo iš kažkur atsivežti, tai yra labai brangus malonumas tiems laikams ir vien jau tas rodė pastato išskirtinumą“, – aiškina architektė A. Prikockienė.
Kad anuomet pastatas buvęs išskirtinis, rodo ir rastos užmūrytos keraminės renesansinės langų apvadų detalės – XVI amžiaus bareljefai „Imperatorius Ferdinandas I“ ir „Imperatorienė Ona Jogailaitė“. Po restauracijos puošmenos grįš ant pastato fasado. Pradėjus restauruoti pastatą, jame atsiranda vis naujų architektūrinių detalių, pavyzdžiui, buvusios užmūrytos arkos.
„Fasadas bus gražus, ir kas miestui bus netikėta, jis beveik neturės langų, bus tik mūro grožis, tas XVI amžiaus mūro grožis, kurį atidengsime“, – sako Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas Jonas Audėjaitis.
Iki XIX amžiaus pabaigos pastatas tvarkytas mažiausiai šešis kartus – 1870 m. jis paverstas miesto ligonine, ji čia buvo ir sovietmečiu. Prieš dešimtmetį kunigaikščių rezidencija vadinamas namas perduotas Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetui. Iki 2020 m. baigus restauraciją, jame įsikurs fakulteto administracija, galerija.
„Po šia galerija yra rūsiai, ne visur po šiuo kompleksu yra rūsiai, turėtų būti įrengta kavinė tiek studentams, tiek miestiečiams ir svečiams, ir kiemelis taip pat atiduotas miesto naudojimui“, – apie komplekso panaudojimą kalba J. Audėjaitis.
Restauracija kainuos per 6 mln. eurų, lėšų skirta iš Valstybės investicijų programos, jų planuojama gauti ir iš Europos Sąjungos fondų.
