Knygoje pateikiami niekada neskelbti, specialiosiomis priemonėmis užfiksuoti istorijos veikėjų pokalbiai, apklausų protokolai, išskirtinis L.Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus, pažintį su D.Kedžiu ir jų intymų gyvenimą. Portalas lrytas.lt skelbia šią išskirtinę knygą. Šiandien – šešioliktoji pasakojimo dalis.
Iš Neringos Venckienės apklausos protokolo:
„Spalio 4 dieną aš mačiau Drąsių paskutinį kartą. Jis buvo atėjęs pas mane, prašė parašyti skundus. Aš juos pati išsiunčiau 2009 10 05 ryte iš Garliavos pašto apie 8 valandą ryto.
Dar grįžau į savo namus, pasiėmiau reikiamus daiktus į kursus, ir mano tėtis, veždamas vaiką į pasimatymą su L. Stankūnaite, mane paleido prie apygardos teismo.“
2009 m. spalio 5 d., 7–9 val. ryto
Tą dieną anksti iš namų išvyko ne tik D. Kedys, ne tik M. Žalimas, ne tik A. Venckus, kuris neatsiliepė į pareigūnų skambučius ir jo telefonas tą rytą buvo užfiksuotas Klaipėdoje.
Teisėja N. Venckienė taip pat iš namų išvyko anksti rytą. Keista, kad ji nesusidūrė kieme su savo broliu, kuris, anot motinos L. Kedienės, taip pat iš namų išvyko po 7 valandos. 8 val. N.Venckienė jau buvo Garliavos pašte ir išsiuntė D. Kedžio pasirašytus lapus, kuriuose pati buvo parašiusi skundus prezidentei, generaliniam prokurorui, Seimo pirmininkui ir kt. Kodėl tą dieną reikėjo siųsti skundus? Ar kad susidarytų įspūdis, jog D. Kedys ir toliau tęsė kovą civilizuotomis priemonėmis? Į šį klausimą atsakys ateitis.
Išsiuntusi eilinius skundus, N. Venckienė atvyko į savo darbo vietą – Kauno apygardos teismą. Ją atvežė tėvas. Atrodo, kad kartu mašinoje senelis vežė ir anūkę, kuri policijos patalpose kaip įprasta tą dieną, 9 val. ryto, turėjo susitikti su mama L.Stankūnaite. Tad šalia vaiko galimai sėdėjo ir jos teta teisėja. Ar kas iš mašinoje sėdinčių žinojo, kad vaiko mama šiandien bus nušauta?
Antras neįvykęs susitikimas – tuo metu, kai apie 8.30 val. N. Venckienė buvo atvežta į teismą, į teismą turėjo atvykti ir jos kolega J.Furmanavičius, nes 9 val. turėjo nagrinėti pirmąją bylą.
Bet teisėjai, kurių kabinetų durys buvo greta, daugiau niekada nebesusitiko.
J.Furmanavičius neatvyko į darbą, nes 8.20 val. jau buvo nušautas prie savo namų. N.Venckienė tą rytą iš teismo kiemo išvyko į kursus Molėtuose.
Iš liudytojo teisėjo A.Rudzinsko parodymo:
„Mes, keturi teismo teisėjai, tarp jų ir N. Venckienė, į komandiruotę išvykome 2009 metų spalio 5 dieną, maždaug apie 9 val. 20 minučių iš Kauno apygardos teismo, Mickevičiaus g. 18, kiemo mano automobiliu.
Dar neprivažiavus Jonavos man į mobilų telefoną paskambino kolega ir pranešė, kad nušautas teisėjas J. Furmanavičius. Šią žinią aš pasakiau su manim važiavusiems kolegoms.
Tai išgirdusi N. Venckienė apsiverkė, girdėjau, kaip garsiai retoriškai pasakė: „O gal tai padarė mano brolis“. Mes bandėme guosti ją, kad jos brolis lyg ir neturėtų motyvo.
Spalio 5 d. N. Venckienė visą dieną dalyvavo seminare. Tik po pietų, apie 15 val. trumpam buvo nuėjusi į savo kambarį. Nakvojo teisėjų rengimo centre.
Kitą dieną, spalio 6 d., apie 8.15–8.20 valandą ryto, man į mobilų telefoną paskambino N. Venckienė iš kolegės telefono. Paprašė ją nuvežti į Molėtus, į autobusų stotį, pasakė, kad jai skubiai reikia grįžti į Kauną. Aš N. Venckienę savo automobiliu nuvežiau apie 9 val. į Molėtų stotį.“
Kokių reikalų tvarkyti N. Venckienė parskubėjo į Kauną?
Ar ji žinojo, kur brolis išvyko iš namų ankstų spalio 5 dienos rytą?
Ar ji žinojo jo planus?
Ar buvo brolio patarėja, ar tik „teisine kalba“ surašydavo jo skundus?
Ar „režisavo“ D. Kedžio juostas?
Ką ji veikė 15 val. savo kambaryje, trumpam pasišalinusi iš mokymų kambario?
Ar ji žinojo, kur po žudynių pasislėpė jos brolis ir kas jį slapstė?
Pagaliau koks buvusios teisėjos vaidmuo šioje tragiškoje istorijoje?
Iš D. Kedžio filmuoto įrašo kompaktinės plokštelės apžiūros protokolo (2009 m. spalio 19 d.): Girdisi pašaliniai balsai, asmenys kalba pašnibždomis.
Užfiksuoti montažo pėdsakai.
Drąsius Kedys: Tu žinai, papasakok, ką pasakojai pirma.
Vaikas: Neringai, kaip pasakojau?
Pašalinis moters balsas: Taip, taip, taip.
V.: Na, va, sakiau Neringai, kad ją, kad jai kremas išbėgdavo, aš sakiau Neringai. Ir aš Neringai rodžiau, kad aš turėdavau, va, taip (vaikas atsigula kairiu šonu ant žemės, kairė koja sulenkta, dešinė ištiesta).
D. K.: Jisai liepdavo taip gulėti?
V.: Aha, taip.
D. K.: Nu, pasakyk, ką mama tau sakė?
V.: Tai mama, paskui kai nuėjo ir ji...
D. K.: Ne, ne. Tu sakyk, ką sakė prieš tai.
V.: Bet ji kaip atėjo man visai kitą dalyką pasakė, visai kitą ne tą. Kad Neringa dar kaip sliekas toks negražus ir labai šlykštynė, ir Neringos brolis labai negeras...
Mindaugas Žiūra, D. Kedžio įrašų montuotojas:
Kaunietis teigė, kad ne kartą lankėsi Kedžių namuose, juose padėjo D. Kedžiui dauginti įrašus, kūrė interneto puslapį.
Jo teigimu, „po nufilmuotos medžiagos sumontavimo liko tik apie 30 proc. mergaitės pasakojimo. Kiekvieną naują sumontuoto filmo dalį asmeniškai peržiūrėdavo ir palaimindavo Neringa Venckienė“. (Liudijimas teisme, 2013 m. rugsėjo 11 d.)
Kauno apygardos teismo teisėjos N. Venckienės kompiuterio, paimto darbo kabinete, apžiūra Pradėta 2009 m. spalio 26 d., baigta 2009 m. lapkričio 18 d.
Failo pavadinimas: beprotė
Failo pavadinimas: atskir dėl pyzdos nutart
Failo pavadinimas: atskir pyzdos
Failo pavadinimas: Kalių biurui
Failo pavadinimas: prostitutės
Failo pavadinimas: šlykštynių
Po 3 metų, 2012 m. birželio 6 d. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas
Liudytoja Neringa Venckienė apie L.Stankūnaitę:
„Paskutinė valkata. Lietuvoje daug tokių.“
„Ji atrodė kaip 25 metų. Merga buvo gerai įmitusi, gyvenusi su keliais vyrais ir miegojusi su šimtais.“
Mergaitė netinkamų manierų išmokusi iš motinos, kuri „visur valkiojosi“.
Teisėja tvirtino nežinanti, kur L.Stankūnaitė susipažino su A. Ūsu: „Gal lovoje, o gal griovyje.“ „Tegul L.Stankūnaitė miega nors su šunimi.“
