Mat Liepos 6-ąją, Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Valdovų rūmų muziejuje lankytojai pirmą kartą galės dalyvauti moderniomis technologijomis sukurtoje „Virtualioje kelionėje laiku“.
Reikės užsidėti specialius VR (virtualios realybės) akinius, šiek tiek primenančius virtualios realybės šalmus, jungiamus prie kompiuterinių žaidimų konsolių. Beje, tuose akiniuose nėra garso, todėl juos užsimaukšlinus dar teks užsidėti ir šalia kabančias ausines.
Iš pradžių niekas tarsi ir nepasikeičia, kol susigaudai, kad grindys priešais tave staiga išnyksta, o vietoj jų – ką tik matyti istorijos liudininkai – autentiškos senųjų pastatų griuvėsių liekanos. Paskui vaizdas keičiasi.
Klausydamasis pasakojimo apie Šventaragio slėnio istoriją matai kaip buvo pastatyta Gedimino pilis, kaip ją perstatė Vytautas, kaip pilies kalno papėdėje atsirado pirmieji pastatai. Įdomiausia, kad gali žvalgytis į visas puses, vaizdas keičiasi ne tik priešais ar šonuose, bet ir už tavo nugaros. Sukiodamas galvą matai vis kitus vaizdus.
Staiga visur aplinkui pradeda dygti gynybinė siena, o dar po kiek laiko pajunti, kad kyli aukštyn tarsi su kokiu oro balionu. Pasakojimas tęsiasi, bet dabar visas vaizdas – tarsi iš paukščio skrydžio. Ten, po kojomis, – visas Šventaragio slėnis, kyla Žemutinės pilies statiniai, statoma Katedra.
Jausmas toks, tarsi žaistum gerą kompiuterinį žaidimą. Gal grafika ir ne tobuliausia, o detalizacija ne tokia smulki kaip naujausiuose žaidimuose, bet atpažįstami istoriniai objektai, tikslios detalės ir prieš akis atgyjanti sostinės istorija tiesiog užburia. Tiesa, nebandžiau, ar kas nors keičiasi, kai pats pradedi judėti, tačiau panašu, kad pasivaikščioti šalia Katedros ar užlipti iki Aukštutinės pilies kol kas dar nepavyktų.
Nepaisant to, vaizdas toks gyvas ir įspūdingas, kad net nusiėmus akinius dar ilgai stovi akyse, o vėliau nusėda į atmintį, nustumdamas tolyn visus iki šiol matytus maketus ir vizualizacijas.
„Virtuali kelionė laiku“: įdomūs faktai ir skaičiai
1. Prie projekto „Virtuali kelionė laiku“ programavimo ir modeliavimo dirbo 9 žmonės iš įvairių Europos šalių, tarp jų – 3 lietuviai.
2. Šio projekto animacija ir technologiniai sprendimai buvo kuriami daugiau kaip 1 500 valandų, pastaruosius du mėnesius šis darbas buvo dirbamas beveik be pertraukų – po 20 valandų per parą. Mat specialistų, galinčių kurti virtualizacijas tokioms erdvėms kaip Valdovų rūmai visoje Europoje – vienetai.
3. Kuriant „Virtualią kelionę laiku“ tiek kūrėjų komandai, tiek kompiuterinėms programoms ir visai technikai teko triskart didesnis krūvis, negu kuriant įprastą animaciją. Tokie krūviai susidarė siekiant išgauti 360 laipsnių vaizdą, kuriame telpa visi žmogaus regos laukai.
4. „Virtualios kelionės laiku“ metu žmogaus akims per specialius įrenginius vaizdas perduodamas beveik trigubai dažniau, nei įprasta kine – 60 kartų per sekundę. Dėl šios priežasties kelionės dalyviai gali patirti įvairių sensorinių patirčių, pavyzdžiui, kamerai staiga kilstelėjus į 19 m aukštį pajusti „linksmųjų kalnelių“ efektą.
5. Valdovų rūmų teritorijos reljefui atkurti buvo panaudoti JAV teikiami DEM palydoviniai aukštingumo duomenys.
6. Visus projektui reikalingus skaičiavimus atliko superkompiuteris Vokietijoje, t. y. tam tikras duomenų centras, kuriame vienu metu skaičiavimo operacijas vykdo daugiau kaip 3000 modernių įrenginių. Jei tokius skaičiavimus atliktų paprastas kompiuteris, jie truktų apie 8 500 valandų, vadinasi, beveik vienerius metus be jokių pertraukų.
7. „Virtualią kelionę laiku“ sudaro beveik 3 mln. taškų, kurie reikalingi kiekvienos iš scenų 3D geometrijai ir koordinatėms erdvėje.
8. Visi „Virtualioje kelionėje laiku“ rodomi gynybiniai įtvirtinimai bei pilies vaizdai yra tikslios rekonstrukcijos, susietos su realiai eksponuojamais mūrais ir archeologiniais radiniais. Ir ne tik: virtualiai sukurtų istorinių statinių tekstūra (vadinamasis baltiškasis, arba vendinis, plytų rišimo būdas), čerpės (jų forma, spalva, glazūra, dėjimo būdas) ir kitos detalės yra atkurtos pagal tikslius mokslinius duomenis ir archeologinius radinius.
9. „Virtuali kelionė laiku“ – tai originalus būdas pritaikant išmaniąsias technologijas atrakinti istoriją, perskaityti archeologinį paveldą. Ši įspūdinga naujovė pradedama taikyti užsienio muziejuose, o dabar atkeliavo ir į Lietuvą. Kurti ją Valdovų rūmų muziejui padėjo režisierius Mindaugas Meškauskas, kompozitorius Deivydas Zvonkus, vaizdo grafikos ir animacijos lyderės UAB „Gluk Media“ kūrėjų komanda.
Lietuvos istorija – 3D formatu
Iš tiesų verta dėmesio naujovė, ypač, jei muziejus ateityje sugebės pasiūlyti lankytojams nors dešimtį tokių akinių. Kitu atveju nuolatinės eilės neleis pasimėgauti gyvąja istorija visiems norintiems.
Pirmasis „Virtualią kelione laiku“ Valdovų rūmuose išbandė Vilniaus meras Remigijus Šimašius. „O kur antroji dalis?“ – paklausė jis vos nusiėmęs akinius. Mat projektą iš tiesų planuojama pratęsti iki šių dienų.
„Virtuali kelionė laiku“ – jau antras ambicingas istorinis Valdovų rūmų muziejaus projektas, sukurtas pasitelkus naujausias skaitmenines technologijas. Pirmasis – lygiai priš metus publikai pristatyta 3D projekcija „Mes stiprūs, Lietuva!“, kurioje vaizdais pasakojama visa Lietuvos istorija. Valstybės dienos proga ji vakare bus rodoma Valdovų rūmų kieme.
