Iki šiol manyta, kad miestas kūrėsi žemoje pelkėtoje vietoje Dangės upės deltoje. Spėjama, kad tai nusako ir Klaipėdos pavadinimas – klaipyti pėdas.
Klaipėdos universiteto archeologai šią versiją paneigė – pirmoji gyvenvietė XIII amžiaus antrojoje pusėje šliejosi ant keturių penkių metrų virš jūros lygio iškilusios žvyro ar smėlio kalvos pilies pašonėje.
Ir tik vėliau, plečiant pilį, gyvenvietė buvo perkelta į dabartinio senamiesčio vietą, o jos vietoje suformuotas pylimas.
„Mes atkasėme ankstyviausią Klaipėdos miesto sluoksnį. Aptikome pastatų liekanų, atvirų lauko židinių. Matyti medinės grindys, mediniai sienų likučiai, sutvirtinti moliu.
Pagal atrastus pamatus galime daryti išvadas, kad tai buvo nedideli karkasinės struktūros mediniai pastatai – gyvenamieji ir ūkinės paskirties.
Pilyje buvo įsikūrusi įgula, o aplinkui gyveno miestiečiai“, – aiškino archeologas Rokas Kraniauskas.
Priešpilio miestas gyvavo maždaug iki XV a. pabaigos– XVI a. pradžios.
Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto specialistai šiemet dirba piliavietės šiaurinės kurtinos teritorijoje.
Čia jau aptikta šimtai įdomių radinių, kurie taps rekonstruotoje pilyje įsikursiančio muziejaus eksponatais.
