Nuo šios savaitės kauniečiai ir miesto svečiai galės leistis į išskirtinį maršrutą po Kauną ir patys sau surengti ekskursiją „Dvasios gidas po senąjį Kauną“ ne po turistines senamiesčio vietas. Keliautojams ekskursijoje bus pasakojama intriguojanti Kauno ir Kaune gyvenusių žmonių istorija.
Prieš leidžiantis į 70 minučių truksiančią kelionę nuo gegužės 5 dienos iš interneto svetainės www.atmintiesvietos.lt bus galima nemokamai parsisiųsti skaitmeninį audiovizualinį gido failą.
Pirmąjį tokio pobūdžio projektą ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje sukūrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Menų fakulteto dėstytoja ir VDU meno galerijos „101“ vadovė Daiva Citvarienė su įvairių sričių profesionalų komanda.
Kaunietė įsitikinusi, kad maršrutas „Dvasios gidas po senąjį Kauną“ kauniečiams padės atrasti savo miestą ir jį pamilti iš naujo. Ekskursija ir joje pasakojamos istorijos, tikimasi, skatins senus statinius atnaujinančius verslininkus labiau branginti palikimą ir jį restauruoti kur kas atsakingiau nei iki šiol.
– Kaip kilo idėja sukurti ekskursiją, skatinančią Kauno senosios dvasios paieškas? Kaip bus galima naudotis jūsų sukurtu maršrutu ir ką juo keliaujantys žmonės išgirs? – „Laikinoji sostinė“ paklausė D.Citvarienės.
– Projektas „Dvasios gidas po senąjį Kauną“ – savotiška anksčiau įgyvendinto projekto „Atminties vietos“ tąsa. 2014 metais pavyko įkurti interneto svetainę, kurioje interaktyviai pateikiama dokumentinė medžiaga, fotografijos, žmonių pasakojimai, susiję su Laisvės alėja.
Dabar, galerijai „101“ persikėlus į senamiestį, kasdien bandau prisijaukinti šią Kauno vietą ir domiuosi jos istorija. Mylėti miestą, jei nežinai jo istorijos, sunku. Mano nuomone, miestas neatsiejamas nuo jame gyvenančių žmonių bei jų istorijų.
Mane suintrigavo vieno Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio profesoriaus pasakojimas apie kauniečio Juozo Rutkausko gyvenimą. Gimęs 1900 metais, jis pergyveno du pasaulinius karus, buvo vedęs vokietę, kuri Hitleriui įžengus į Klaipėdą su atžalomis išvyko į Vokietiją. Vaikai kariavo Vokietijos armijoje, o jis tuo metu gelbėjo Lietuvoje gyvenančius žydus. 1944 metais jį nužudė vokiečiai.
Šio žmogaus istorija bei laikotarpis, kuriuo jis gyveno, tapo mūsų projekto pagrindu. Atsisiuntus skaitmeninio gido failą į išmanųjį telefoną, planšetinį kompiuterį ar nešiojamąjį medijų grotuvą ir užsidėjus ausines galima klausytis Ryčio Zemkausko sukurtos istorijos ir keliauti po senamiestį gide nurodytu maršrutu. Tai galima daryti bet kada, bet kuriuo paros metu.
Pagrindinė istorijos veikėja yra žydų mergaitės, kurią iš tiesų išgelbėjo J.Rutkauskas, dvasia.
Taip pat čia veikia dvi poros – viena lietuvių, kita žydų. Žydai, su jais susijusi istorija ir pastatai yra neatsiejama Kauno XX amžiaus pradžios dalis, kurią, deja, esame beveik ištrynę iš atminties.
– Su kokiais sunkumais susidūrėte pradėję sudarinėti maršrutą? Ar pavyko rasti pakankamai įdomių neturistinių vietų?
– Vaikščiodama po Kauno senamiestį patyriau nusivylimą, pamačiau, kad jis apiplėštas.
Turiu galvoje, kad sovietmečiu, praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmečiais, vykstant vadinamajai restauracijai senamiestis buvo apvogtas.
Už senovę imituojančių restauruotų pastatų fasadų neliko autentiškos kiemuose tvyrojusios dvasios. Juose – automobilių aikštelės ir prikaišiota daug sovietinės statybos statinių.
Dar viena problema, sudarinėjant maršrutą, – į daugelį kiemų negalima patekti. Juos užsirakino ir gyventojai, ir įvairios įstaigos. Pavyzdžiui, nuostabų kiemą turi Maironio lietuvių literatūros muziejus. Tačiau į jį patekti galima tik darbo dienomis iki 17 valandos. Todėl jo į maršrutą neįtraukėme.
– Kokių netikėtų atradimų patirs ir istorinių faktų sužinos keliautojai po senamiestį?
– Kelionę siūlome pradėti nuo Šv.Gertrūdos bažnyčios. Ji tarsi greta Laisvės alėjos, tačiau paslėpta nuo praeivių akių. Manau, bus įdomu patekti ir į vieną Nemuno gatvės kiemą. Jame tvyro savita, net šiurpulį kelianti dvasia.
Netikėtu atradimu turėtų tapti Dievo Kūno bažnyčia Vilniaus gatvėje prie požeminės perėjos ir jos kiemas.
Dar – tarp A.Mapu ir M.Daukšos gatvių esančiame kieme stovintys vieno seno pastato likučiai. Tai – buvę Liaudies namai, kur veikė įvairios įstaigos ir antialkoholinis muziejus. Pastatas beveik sunaikintas 1937 metais, tad apie jo istoriją ir tai, kad dalis statinio išlikusi, mažai kas žino.
Mažai kas žino ir tai, kad, pavyzdžiui, Birštono ir Puodžių gatvių kampe dabar esantis automobilių servisas anksčiau buvo sinagoga.
Iš viso siūlome keliaujant šalutinėmis senamiesčio gatvėmis apžiūrėti 13 didesnių objektų ir daugybę pakeliui esančių nedilių statinių, tvorų, pastatų architektūros elementų.
Rengiant maršrutą teko surinkti daug istorinės, faktologinės medžiagos. Tačiau mūsų gidas nėra vien istorijos faktų dėstymas. Tai – miesto ir jame gyvenusių žmonių istorijomis paremta legenda, kuri keliautoją ir miestą sujungia emociniais saitais.
– Kaip manote, ar jūsų projektas gali turėti įtakos tam, kad senamiestis, kaip minėtais sovietmečio laikais jį restauraujant, vėl nebūtų sudarkytas?
– Manau, kad projektas turėtų sudominti ir senamiestyje įsikuriančius verslininkus.
Dabar vėl restauruojama vis daugiau senų statinių. Be savo istorijos bet koks pastatas neįdomus.
Todėl jei istorija savininkas nesidomi, namas gali virsti tiesiog per daug išgražintu tortu be savo dvasios.
Žinant istoriją, kas čia gyveno ir dirbo, restauruojamuose pastatuose reikėtų išsaugoti kuo daugiau autentiškų detalių. Iš to laimėtų pats verslas, nes objektai būtų įdomūs ir kauniečiams, ir turistams. Juk miesto gyvybė – jo žmonių istorijos.
