„Man tai nėra paprastas kaupimas. Mano kolekcija – pirmiausia ir svarbiausia – žinios. Dalis mano kolekcijos apkeliavo visų apskričių komisariatus, vyko paroda Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse, Marijampolės kraštotyros muziejuje. Pasidaliju nuotraukomis su apie tuos laikus knygas rašančiais žmonėmis, rengiuosi parodai istorinėje Lietuvos prezidentūroje“, – pasakojo pareigūnas, jau turintis pirmuosius knygos apie tarpukario Lietuvos policiją metmenis.
Komisariato vadovas keliuose albumuose saugo per 300 originalių nuotraukų, kuriose užfiksuoti to laikotarpio Lietuvos policijos įvykiai ir pareigūnai.
„Istorija domiuosi nuo pradinių klasių. Tam daug įtakos turėjo mano senelis, gana objektyviai pasakojęs man apie gyvenimą nepriklausomoje Lietuvoje. Ketinau studijuoti istoriją, tačiau 1990-ieji Lietuvoje pakeitė mano planus – pasukau į tarnybą policijoje.
Su tarpukario Lietuvos policija susijusią kolekciją pradėjau rinkti, nes buvo įdomu, ką aš pats darau. Mano giminėje nebuvo policininkų.
Anų laikų nuotraukos ir įvairūs dokumentai atskleidė, kaip 1918-aisiais sunkiai kūrėsi šalies policija. Trūko uniformų, pareigūnai rengėsi ir ginklavosi, kaip kas norėjo ir galėjo.
Tačiau 1940-ųjų išvakarėse mes jau turėjome visai modernią policiją, bemaž nenusileidžiančią Vakarų šalims“, – pasakojo S.Andriušis.
Ką tik Lietuvoje įkurta teisėtvarkos ir teisėsaugos institucija vadinosi milicija, tik po kelerių metų ji tapo policija.
Pirmieji pareigūnai turėjo dvejopos transporto priemones – arklius ir dviračius. 1932-aisiais Kaune įkurta judėjimo policijos nuovada, atitinkanti dabartinę kelių policiją. Arkliams išlaikyti policininkas prie algos gaudavo priedą, vadinamuosius pašarų pinigus.
Vartydamas archyvinius dokumentus S.Andriušis aptiko faktų, griaunančių iki šiol populiarų mitą.
„Dažnas senosios kartos atstovas sako: „Štai prie Smetonos tai buvo policija.“ Nieko panašaus, be reikalo idealizuojami anų laikų pareigūnai. Aptikau dokumentuose užfiksuotų tarpukario Lietuvos pareigūnų drausmės pažeidimų: bičiulystė su kontrabandininkais, girtavimas, tarnybinės uniformos dėvėjimo pažeidimai. Tais laikais apskrities viršininkas nusižengusiam pareigūnui galėdavo skirti net areštą“, – teigė unikalių dokumentų ir nuotraukų kolekcininkas.
Į Lietuvą nelegaliai buvo gabenamas spiritas, sacharinas ir net siuvimo adatos iš Vokietijos. Užsiimti nusikalstamu verslu lietuvius vertė dideli muitai.
S.Andriušio kolekcijoje yra nuotrauka, kurioje prie grafų Tiškevičių rūmų Palangoje įsiamžinęs prieškario policijos orkestras.
„Jis vasarą nuolat grodavo Palangoje. Kaip pasakytume dabar – savotiška viešųjų ryšių akcija. Beje, Lietuvos policija tarpukariu turėjo ir vyrų kanklininkų kolektyvą“, – sakė komisariato vadovas.
Šypseną kelia nuotrauka, kurioje policijos nuovadoje fotografuojami su įkalčiais sulaikyti du įtariamieji: jie prie stalo sėdi išsišiepę, o juos saugantys policijos pareigūnai pozuoja pabrėžtinai rimti ir pasitempę.
„Daugelio tarpukario Lietuvos pareigūnų ir valdininkų likimas buvo tragiškas. Vieni jų 1941-aisiais buvo ištremti į Sibirą, kiti pasitraukė į Vakarus. Per trumpą laikotarpį didelę pažangą padariusi Lietuvos policija buvo sunaikinta“, – pasakojo Marijampolės apskrities policijos komisariato vadovas.
Jo kolekcijoje yra solidžios poros nuotrauka: 1935-aisiais nusifotografavo Šiaulių apskrities policijos valdininkas Juozas Bernotas su žmona Jadvyga. Šeima 1941-ųjų birželį buvo ištremta į Rešotų lagerį.
Tarpukario Lietuvos policijos mokyklos absolventų žinių įvertinimo pažymėjime nuostabą kelia prasti įvertinimai. Tačiau S.Andriušis paaiškino, kad anuomet jų žinios buvo vertinamos tik trimis balais – 4, 3, 2.
Kolekcijai tinkamų nuotraukų, dokumentų ir literatūros S.Andriušis nesibodi paieškoti šalies sendaikčių turguose, interneto aukcionuose. Įdomių fotografijų ir leidinių jam parūpina draugai ir artimieji.
S.Andriušio kolekcijoje yra 1919 metų instrukcija milicijos tarnautojui, kriminalistikos žinynų, kriminalistikos mokslų ir praktikos žurnalų.
Komisariato vadovas saugo anuometės valdžios dokumentų su įsakymais. Pavyzdžiui, įsakyme „Dėl mirusių ir negyvai gimusių lavonų laidojimo“ akcentuojama, kad lavonai turi būti laidojami tik kapinėse, o juos laidojantieji privalo apie tai pranešti policijai ir gauti mirties liudijimą, kuriame gydytojas pažymi mirties priežastį.
S.Andriušio kolekcijos fotografijose – įvairių apskričių policijos vadovai, eiliniai, karininkai, policijos transporto priemonės, apranga, pareigūnų laisvalaikis ir buitis.
Muziejininkai teigė, kad S.Andriušis yra vienas geriausių tarpukario Lietuvos policijos uniformos specialistų, policijos istorijos žinovų.
Pareigūnas prisipažino, kad vertingiausios yra tos jo kolekcijos nuotraukos, kuriuose užfiksuoti nesurežisuoti siužetai: nusikaltėlių sulaikymas ar valstybės vadovų vizitai.
