Įgyvendindami Klaipėdos piliavietės ir jos bastionų komplekso pritaikymo visuomenės reikmėms projektą restauratoriai jau atkūrė buvusią rytinę kurtiną – Memelburgo tvirtovę juosusį 14 metrų aukščio gynybos pylimą, vokiečių nugriautą Antrojo pasaulinio karo metais.
Piliavietėje tuomet šeimininkavo Vokietijos karinės pajėgos – čia buvo dislokuotas nedidelių Baltiją raižiusių povandeninių laivų divizionas, įkurta bazė su pagalbiniais pastatais. 1942 metais nuverstos rytinės kurtinos vietoje pastatytas betono sandėlis jūrinėms minoms, kitokiais karinei amunicijai.
Po karo piliavietėje išlikusiais nacių statiniais, primenančiais požemines galerijas, naudotasi ir vėliau – sovietmečiu čia veikusi žvejybos laivų remonto įmonė sandėlyje laikė dažus, degalus, įvairius rakandus.
„Rengdami piliavietės rekonstravimo projektą, sukome galvą, ką daryti su vokiško militarizmo paveldu – griauti ar pritaikyti visuomenės reikmėms. Nuspręsta sandėlio galerijose įrengti Antrojo pasaulinio karo laikų ekspoziciją“, – pasakojo Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM) direktorius Jonas Genys.
Bastiono viduje – ekspozicijų salės
Įmonės „Pamario restauratorius“ specialistai pirmiausiai ėmėsi tvarkyti sandėlį, kuris vėliau užverstas žemėmis atkuriant šioje vietoje buvusį gynybos pylimą. Atstatyto bastiono viduje muziejaus ekspozicijoms skirtos penkios salės ir fojė užima apie 320 kvadratinių metrų plotą.
Po žeme dar įrengtas ir priestatas, kuriame įsikūrė erdvi konferencijų salė įvairiems renginiams. Muziejaus lankytojai galės apsilankyti nedidelėje kavinėje – nuo jos terasos atsiveria vaizdai į piliavietės kanale įrengtą jachtų uostelį.
Muziejaus veiklos piliavietėje koncepciją sukūrė dizainerių kūrybinė grupė „Klemencov group“. Autoriai pasirinko tokį variantą, kuris, jų manymu, istorikams leistų autentiškai ir įtaigiai atskleisti tarpukario ir vėlesnių laikų gyvenimo Klaipėdoje, tada vadintoje ir Mėmeliu, ypatumus bei dvasią.
„Neabejoju, kad toks muziejus patiks klaipėdiečiams, o ypač turistams, kruiziniais laivais į Klaipėdą atvykstantiems svečiams iš užsienio šalių. Piliavietė visiems – tarsi magnetas“, – nauju traukos tašku džiaugėsi rekonstruoto sandėlio patalpas apžiūrėjęs uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas.
Po žeme – plati įvykių panorama
Dizainerių grupės vadovas, ilgametis Jūros švenčių vyriausiasis dailininkas Anatolijus Klemencovas, susipažinęs su istorine medžiaga, stebėjosi: „Vartant senas fotografijas, apimdavo keistas jausmas – karo banga jau grėsmingai ritosi Mėmelio link, o gyventojai lyg niekur nieko dirbo savo darbus, valtelėmis irstėsi po Kuršių marias“.
Naciams paskelbus gyventojų evakuaciją, miestas ištuštėjo per dienas. Žmonės gelbėjosi, kaip kas išmano – plaukė laivais į Karaliaučių, Dancigą, Kylį, per Kuršių neriją pabėgėlių vilkstinės nusidriekė į Rytprūsius. Sovietų artilerija, taikiniais pasirinkusi bažnyčių bokštus, viską negailestingai naikino – du trečdaliai pastatų virto griuvėsiais.
Muziejaus kūrėjai sumanė lankytojus panardinti į karo liepsnų laižomą Mėmelį, kad jie galėtų žvelgti į praeitį tuomečių nacių propagandos apkvaišintų miesto gyventojų, nacių karių ir už Josifą Staliną gatbą guldžiusių raudonarmiečių akimis. Daugelis miestelėnų tada net nenutuokė, kas jų laukia ir kuo viskas baigsis.
J.Geniui svarbiausai – perteikti epochos dvasią: „Galerijose įkurdinsime temines ekspozicijas: Klaipėda – prieš didžiąsias permainas, vokiečių aneksuota, gyvenanti karo išvakarėse. Po to – raudonarmiečių puolimas, sugriauti kvartalai, nauji kolonistai, kėlę miestą iš pelenų. Muziejaus pavadinimas „ 39/45“ – lakoniškas, bet iškalbingas“.
Pabėgėlių vežime – praeities grumstai
Interaktyvi kelionė po muziejaus sales, regis, bus įdomi. A.Klemencovas patikino, jog bus eksponuojami ne tik senų dokumentų, istorinių fotografijų, topografinės medžiagos, daiktinio militarizmo paveldo rinkiniai – lankytojai čia išvys nemažai intriguojančių specialiųjų efektų – vaizdo instaliacijų, filmų, animacijos projektų.
Antrojo pasaulinio karo laikų ekspozicijų kūrėjai pagalvojo ir apie akustiką – požeminėse muziejaus erdvėse sklindantys įvairių garsų tonai, senos melodijos lyg praeities laikų aidai kurs išskirtinę atmosferą.
Pažintis su tarpukario ir vėlesnių laikų Mėmeliu baigsis Atminties salėje, prie ilgo vežimo, kuris anais laikais ir dabar – – pagrindinė karo pabėgėlių transporto priemonė. Jis bus pripildytas žvyro.
„Lankytojai, saujomis sijodami žvyrą, galės ieškoti praeities grumstų. Iš ekrano į juos žvelgs senieji miestiečiai – išsigelbėję, žuvę karo audrose, nacių nukankinti koncentracijos lageriuose“, – nerti į praeitį siūlo A.Klemencovas.
Kuršių žemėse kryžiuočių pastatytos Memelburgo pilies teritorijoje kuriamo šiuolaikiško ir atraktyvaus militarizmo muziejaus koncepciją A.Klemencovas parengė su dviem savo sūnumis.
Karo muziejus piliavietėje veiks kaip MLIM padalinys. Jį numatoma atidaryti kitų metų pradžioje, kai Klaipėda taps Lietuvos kultūros sostine.
