Svečius iš Lenkijos čia atvykti paskatino Ukmergėje, Pašilės kapinėse palaidoto grafo S.K.Kosakovskio kapavietėje aptiktas radinys. Čia spalio mėnesį, atliekant archeologinius tyrimus, po kapaviete atsivėrė 20 kvadratinių metrų ploto iš plytų sumūrytas rūsys su jame sukrautais beveik 12 karstų.
Net neabejojama, kad dalis karstų su palaikais čia buvo perkelti 1962 arba 1964 metais iš Pašilės Šv. Barboros bažnyčios, kai joje buvo įrengtas sovietmečio kino teatras.
„Žinia apie rastus karstus mums buvo tikra sensacija ir didelis netikėtumas. Ačiū už tai archeologams ir Ukmergės savivaldybei, kuri inicijavo šiuos archeologinius tyrimus.
Tai mus labai išjudino ir paskatino imtis tarptautinio projekto – atsirado graži idėja įsteigti Kosakovskių istorinį edukacinį institutą, sukurti virtualų jo archyvą“, – sakė A.Vojan, vadovaujanti „Jono Eustachijaus Kosakovskio fondui“ Lenkijoje.
Jonas Eustachijus Kosakovskis ( 1900 – 1979 ) buvo jauniausias grafo S.K.Kosakovskio sūnus, paskutinis oficialus Vaitkuškio dvaro savininkas.
Prieš devynerius metus jo vardo fondą įsteigė jo dukra Sofija Marija Kosakovska–Šanaica (1927 – 2010). O dabar jo veiklą perėmė jos sūnus P.Šanaica Kosakovskis su žmona A.Vojan.
Įamžins rūsyje palaidotųjų atminimą
Savo viešnagės metu Kosakovskiai dalyvavo Pašilės šv. Barboros bažnyčioje aukojamose šv. Mišiose už grafą S.K.Kosakovskį, mirusį prieš 110 metų, bei jo kapavietės rūsyje palaidotus žmones.
Mažakalbis 50 metų P. Šanaica Kosakovskis prisipažino, jog jam tai ne pirma viešnagė Ukmergėje. Per savo gyvenimą jis čia lankėsi 8 – 9 kartus, o paskutinį kartą aplankyti artimųjų kapų buvo atvykęs prieš ketverius metus.
Vyras neslėpė, jog nuo vaikystės žinojo savo giminės istoriją, tačiau viešai apie tai kalbėti šeima vengė. Net jo motina, kuri mirė prieš penkerius metus, tik gyvenimo pabaigoje labiau atsivėrė ir papasakojo ką yra išgyvenusi.
P.Šanaica Kosakovskiui buvo ypač malonu pirmą kartą bažnyčioje pabendrauti su jo prosenelius pažinojusiais vietos gyventojais. Jis kartu su rajono meru Rolandu Janicku bei Ukmergės savivaldybės atstovais aptarė ir planus, kaip deramai pagerbti XIX amžiuje ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje garsios ir įtakingos Kosakovskių giminės palikimą bei atminimą.
Kadangi karstai su palaikais atgal į bažnyčią nebus sugrąžinti, juos planuojama identifkuoti, tinkamai palaidoti bei pažymėti laidojimo vietą – prie grafo S.K.Kosakovskio kapavietės turėtų atsirasti akmeninė plokštė su visų ten palaidotų žmonių pavardėmis.
„Jono Eustachijaus Kosakovskio fondas“ svarstys galimybę, kaip prisidėti ne tik prie šių, bet ir prie Vaitkuškio dvaro likučių išsaugojimo darbų.
Kieno palaikai ilsisi rūsyje rastuose karstuose, turėtų paaiškėti atlikus istorinius bei antropologinius tyrimus.
Manoma, kad po kapaviete esančiame rūsyje tikrai yra palaidotas pats grafas S.K.Kosakovskis, jo trečioji žmona Sofija Bower Saint Clair (1869 – 1911), jo senelė Liudvika Sofija Potockytė (1779 – 1850), jo sesuo Aleksandra Broel – Plater (1831 – 1901), grafo ir jo pirmosios žmonos Aleksandros Chodkevičiūtės pirmagimė Liudvika (1859 – 1861), kita dukra Idalija Rožė (1875 – 1876) bei sūnus Stanislovas (1864 – 1864), grafo ir jo antrosios žmonos Michalinos Zaleskos duktė Ona Michalina (1888 – 1892), taip pat galbūt grafo motina Aleksandra de Laval (1811 – 1886), senelis Mykolas Kosakovskis (1733 – 1798), grafo dukra iš trečiosios santuokos Jadvyga Marija (1894 – 1912).
Tris žmonas turėjusio grafo S.K.Kosakovskio kiti vaikai mirė ir yra palaidoti Lenkijoje, o vienas galbūt yra likęs Sankt Peterburge. Grafo tėvo Stanislovo Felikso Kosakovskio ( 1795 – 1872 ) palaikai ilsisi vienoje iš Varšuvos bažnyčių, o pirmoji ir antroji žmonos yra palaidotos Varšuvos Povonzkų kapinėse.
Planuoja surengti parodas
Pastarąjį kartą P.Šanaica Kosakovskis į Lietuvą atvyko ne tuščiomis. Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui Kaune jis atvežė 77 savo senelio J. E. Kosakovskio piešinius.
Profesorius ir visoje Lenkijoje buvęs garsus vaikų chirurgas J.E.Kosakovskis juos nupiešė per paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį kairiąja ranka, nes dešinė buvo suparalyžiuota. Tapyba jam buvo kaip meno terapija.
Visi piešiniai nupiešti kreideles primenančiais šveicariškais pieštukais ant fotografijoms skirto popieriaus ir padengti laku. Naivoko, vaikiško stiliaus piešinių tematika įvairi – vaizduojamos figūros, floristiniai bei religiniai motyvai.
Šiuos J.Kosakovskio piešinius jo artimieji patys neseniai surado tik mirus jo dukrai Barborai Gabrielei Onai (1929 – 2007). Beveik tris dešimtmečius darbai išgulėjo niekam nerodyti jos namų lentynose.
„Mūsų fondas minėtus piešinius jau eksponavo Paryžiuje, Ženevoje, Tokijuje, Varšuvoje. Norime, kad ir Lietuvos žmonės juos pamatytų.
Nors didikai Kosakovskiai yra lenkų kilmės, tačiau jų gimtinė yra Lietuva. Nei Lenkija, nei Lietuva negali jų savintis. Jie – mūsų visų, o jų palikuonys yra išsibarstę po visą pasaulį“, – teigė A.Vojan.
Artimiausi jos planai kitų metų birželį Varšuvoje surengti grafo S. K. Kosakovskio fotografijų parodą, kuri, vėliau turėtų atkeliauti ir į Lietuvą.
Lenkijoje yra išsaugota apie 160, o nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje – per 6 tūkstančius grafo darytų fotonuotraukų.
