Kelmės rajone išrinkta Seimo narė Alma Monkauskaitė, neblogai pažįstanti tragedijos ištiktą miestelį, pasakojo, jog kražiškiai po žudynių mirtinai persigandę.
„Per naktį siautė automobiliai, kaukė signalai. Pagyvenusių kražiškių vaikai iš Kelmės, Šiaulių grįžo nakvoti pas išgąsdintus tėvus. Gyventojai bijojo iškišti galvą į lauką.
Kražiai skendi ašarose ir apimti šiurpios baimės ne mažiau, nei XIX a. pabaigoje, kai siautėjo caro kazokai. Kraupi lemtis ištiko Lietuvos šviesuliais garsų miestelį. Juk čia mokėsi Simonas Stanevičius, Dionizas Poška, Kražių jėzuitų kolegijoje dėstė Motiejus Kazimieras Sarbievijus“, – liūdnai kalbėjo Seimo narė.
Kraujas liejosi poeto gatvėje
A.Monkauskaitė pastebėjo, kad visos keturios moterys nužudytos pagrindinėje miestelio gatvėje, pavadintoje iškilaus Lietuvos baroko epochos poeto M.K.Sarbievijaus garbei.
Apie Kražiuose, Vytauto gatvėje, esančiame name rastą 74 metų moters kūną su durtinėmis žaizdomis kaklo srityje policijai buvo pranešta trečiadienį 15 val. 55 min. Nužudytąją rado į namus atėjusi kaimynė. Žudiko auka tapusios moters kakle buvo matyti durtinės žaizdos.
Po kelių valandų, 18 val. 16 min., vos už 900 metrų nuo aukos namų 81 metų kražiškės namuose aptiktos dar dvi nužudytos moterys: namo šeimininkė ir senolę lankiusi 52 metų socialinė darbuotoja.
Nužudytųjų galvose žiojėjo kirstinės žaizdos.
Įvykiai sukosi vis sparčiau. 22 val. 33 min., buvo aptikta ketvirtoji auka – 55-erių moteris su išorinėmis smurto žymėmis.
Spėjama, kad ši taip pat savo namuose rasta moteris galėjo būti nužudyta dar pirmadienį, nes kitame namo gale gyvenanti kaimynė sakė nuo to laiko jos nei mačiusi, nei girdėjusi. Nužudymais įtariamas gretimo kaimo gyventojas Rimantas Bekintis buvo sučiuptas dar prieš aptinkant ketvirtą auką.
Apnuogino skaudžias problemas
Kelmės rajono higienos centro direktore 25 metus dirbusi Seimo narė A.Mankauskaitė sakė, jog Kražiuose įvykusi tragedija yra ir nelaimingas sutapimas, ir iš dalies šių laikų Lietuvos regionams būdingų skaudulių kruvinas atspindys.
„Mūsų miestelio istorija labai turtinga, čia 614 metais buvo įkurta Jėzuitų kolegija, viena nedaugelio ypač aukšto lygio mokyklų Lietuvoje. Dabar Kražių neaplenkė tos pačios, visam Lietuvos kaimui būdingos problemos – mažėja gyventojų, jų gretas retina emigracija.
Taip pat baisus trečiadienį įvykdytas nusikaltimas parodė visai Lietuvai aktualią problemą – kad nesudaryta pakankamai sąlygų iš įkalinimo įstaigų paleistiems asmenims pritapti prie visuomenės, jų kontrolė silpna ar beveik nėra“, – kalbėjo kelmiškė politikė.
A.Monkauskaitė sakė iš matymo pažinojusi vieną aukų – nužudytą 52 metų socialinę darbuotoją.
„Ši tragedija dar kartą patvirtino, kad socialinio darbuotojo profesija ne mažiau pavojinga nei policininko. Socialiniai darbuotojai už menką atlyginimą nuolat rizikuoja sveikata ir gyvybe, nes lanko ir socialinės rizikos šeimas, girtuoklius, kurių būna agresyvių. Socialiniai darbuotojai priversti vaikščioti po vieną, be apsaugos“, – apgailestavo A.Monkauskaitė.
Laimėjo informacinį karą
Už žmogžudystes jau teisto R.Bekinčio nusikaltimai priminė kitą tragediją.
1893 metų lapkričio 22 dieną čia irgi buvo neramu. Kilo tikinčiųjų katalikų susirėmimai su caro kazokais. Šis įvykis į istoriją įrašytas kaip Kražių skerdynės. Tai – atkaklaus lietuvių katalikų pasipriešinimo rusinimui ir katalikybės persekiojimui pavyzdys.
XIX amžiaus pabaigoje, nuslopinus 1863 m. sukilimą, Rusijos caro administracija ėmėsi griežtų represijų prieš vakarinių imperijos pakraščių tautas, ypač prieš lietuvius ir lenkus. Buvo uždrausta lietuviška raštija lotyniška abėcėle, persekiojama katalikybė.
1893 metais Rusijos caro Aleksandro III įsakymu numatyta uždaryti Švč.Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią. Apie 400 tikinčiųjų užsidarė bažnyčioje ir pasipriešino.
Į Kražius atvyko Kauno gubernatorius Nikolajus Klingenbergas su 70 policininkų. Bet juos kražiškiai išvijo lauk, gerokai apkūlę. Generalgubernatorius N.Klingenbergas išsigando ir užsibarikadavo bažnyčios palėpėje.
Lapkričio 22 dieną į Kražius įsiveržė trys šimtinės Dono 3-iojo pulko kazokų. Jiems buvo leista siaubti miestelį.
Generalgubernatoriaus įsakymu 16 žmonių buvo nuplakta, kazokai siautėjo Kražiuose ir gretimuose kaimuose. Žiauriai sumušti žuvo ir nuo žaizdų mirė 9 žmonės, apie 50 buvo sužeista, 330 žmonių tardyta. 71 (34 valstiečiai, 27 bajorai, 10 miestelėnų) suimta (50 iš jų kalinta iki teismo).
Nors pasipriešinimas pareikalavo nekaltų žmonių aukų, kražiškiai, šių laikų terminais kalbant, laimėjo informacinį karą prieš despotišką Rusijos imperiją.
Apie Kražių skerdynes pasipiktinusi rašė įvairių šalių spauda, dėl represijų ir tikinčiųjų persekiojimo buvo aštriai pliekiama Rusijos valdžia. Rusų inteligentai, demokratai ypač piktinosi carizmo išpuoliu prieš lietuvius, katalikus.
Žudynių atgarsis imperijos viduje ir užsienyje privertė carinius okupantus daryti nuolaidų. Iš dalies kražiškių aukos XIX a. pabaigoje prisidėjo prie lotyniškos raštijos atgavimo. 1904 metais Rusijos valdžia panaikino draudimą rašyti lietuvių kalba lotyniškomis raidėmis.
