Ant akmenų mūro postamento į šešių metrų aukštį iškilusį masyvų ąžuolinį paminklą, kurį sukūrė meistras anykštėnas Vladas Gaidys, malda prisidedant ir daugiau nei dviejų šimtų susirinkusiųjų miniai pašventino Aukštaitijos partizanų kapelionas, Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, žodį tarė Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininkas Gvidas Rutkauskas.
Skambėjo Lietuvos himnas, karines patriotines dainas dainavo tautiniais drabužiais pasipuošusių butėniečių moterų ansamblis, plazdėjo šaulių ir politinių kalinių vienetų vėliavos, švytėjo spalvingi Svėdasų gimnazijos skautų kaklaraiščiai. Salves už laisvės kovotojus, tėvynę ir Butėnus trenkė senovinė Anykščių Dariaus ir Girėno šaulių kuopos patranka.
Mokslinėje istorinėje konferencijoje Raimondas Guobis apžvelgė pokario Butėnų istoriją, vardijo tuoj po karo besislapstančius vyrus, kurių tik septyni tapo tikrais partizanais – Povilas Baronas – Briedis, Petras Pakštas – Gintaras, Jonas Milčiukas, Albinas Milčiukas – Tigras, Jonas Žemaitis – Maumedis, Steponas Šukys – Gaidys ir Vytautas Vilutis – Perkūnas.
P.Barono – Briedžio sūnus, Tomsko universiteto docentas, dr. Albertas Baronas jautriai nupasakojo savo šeimos istoriją, Sibiro vargus ir pabrėžė esąs laimingas vėl gyvendamas nepriklausomoje Lietuvoje.
Garsus pokario istorijos tyrinėtojas dr. Arvydas Anušauskas priminė neregėtą okupantų teroro mastą ir tai, kad viltis būti greit išvaduotiems buvo klaidinga ir niekuo nepamatuota. Pasaulio galingieji dėl Baltijos respublikų likimo sutarė dar 1943 m. Teherane, nuspręsdami, kad jose ir toliau šeimininkaus sovietai.
Jaunosios kartos istorikas dr. Norbertas Černiauskas kalbėjęs apie istorinę partizaninio karo atmintį viltingai pastebėjo, kad vis daugiau, ypač jaunų žmonių teisingai supranta pokario istoriją, išgyvena pasididžiavimą, kad mažos mūsų tautos vyrai ir moterys – partizanai gebėjo taip ilgai ir sėkmingai priešintis blogio imperijai – daugiau nei dešimtmetį už savo laisvę kovojo su Sovietų Sąjunga.
Pavakary visi bičiuliškai užkando. Uteniškiai šauliai vaišino grikių koše prie kurios paminklą statybą ir visą renginį finansavę verslininkai Rūta ir Petras Baronai pateikė kunigaikštiškos žvėrienos – šerno, elnio, danieliaus mėsos, pyragaičių ir kitų gėrybių.
