Kas palaidotas Aušros Vartų gatvėje esančios Švč.Trejybės bažnyčios kriptoje? Ar tai XVII–XVIII amžiaus vienuolių, garsių parapijiečių, pirklių, bažnyčios geradarių palaikai? Ar pavyks surasti Bazilijonų ordino įkūrėjo Juozo Veljamino Rutskio, kuris gali būti paskelbtas šventuoju, kapą?
Atsakymų į tokius klausimus antrą savaitę ieško Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų specialistai, atliekantys tyrimus Švč.Trejybės bažnyčioje, kur greta pagrindinio altoriaus rasta kripta su palaikais.
Iš kriptos iškelti pirmieji palaikai. Manoma, kad rūsyje jų iš viso gali būti apie šimtą.
Kol kas specialistai tiria arčiausiai įėjimo suguldytus palaikus. Ten jie sumesti nesilaikant jokios pagarbos mirusiesiems.
Vėliau tyrėjai imsis giliau kriptoje esančių palaikų.
Atlikus tyrimus ir sutvarkius kriptą juos ketinama perlaidoti pagal krikščioniškas tradicijas. Kol kas jie guldomi bažnyčios skirtoje patalpoje.
Vynas liejosi per kraštus
Iš anksčiausiai atvertų karstų aiškėja, kad kriptoje palaidoti vien vyrai. Jiems buvo apie 50 metų, tik du jaunesni – 20–25 metų. Tiesa, yra duomenų, kad rūsyje gali būti palaidotos ir kelios moterys.
Iš pirmųjų tyrimų aiškėja, kad vienuoliai nespjovė į sotų gyvenimą. Mat nustatyta, kad vienas vyras sirgo podagra.
Ši liga – nuo netinkamo gyvenimo būdo. Akivaizdu, kad vyras mėgo persivalgyti, nesaikingai vartojo alkoholį. Dėl to buvo pažeistos jo kojų pėdos.
Ištyrus kito vyro palaikus aiškėja, kad jis sirgo artritu. Šios ligos pažeisti klubo sąnariai, pėda, rankų pirštai.
Dar vieni palaikai tyrėjus nustebino daugybiniais šonkaulių lūžiais. Vyrui esant gyvam dėl to suaugo stuburas, jis ilgą laiką buvo prikaustytas prie lovos.
Paklausta, kur vyrą ištiko tokia trauma, už antropologinius tyrimus atsakinga Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kazokaitė aiškino, kad priežastys galėjo būti kelios.
Galbūt šis žmogus susižalojo iš aukštai nukritęs ant šono, gal jis tapo smurtautojo auka.
Yra ir trečioji versija. Iš istorijos šaltinių žinoma, kad pasitaikydavo atvejų, kai miestiečius pervažiuodavo karieta.
Ištyrus pirmuosius palaikus specialistus nustebino tai, kad trūksta kaukolių. Gali būti, kad jas pasisavino aštrių pojūčių mėgėjai.
Tikisi rasti liudininkų
„Kriptoje ne tik laidota. Palaikai atnešti ir suversti ir iš kitų rūsių“, – aiškino profesorius Albinas Kuncevičius.
Rūsyje rasta 1969 metų laikraščio skiautė. Tuo laiku bazilijonų vienuolyno pastatai buvo perduoti tuomečiam Vilniaus inžineriniam statybos institutui (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Gali būti, kad tuo laiku kai kurie palaikai ir buvo pernešti į kriptą.
A.Kuncevičius tikisi, kad atsiras liudininkų, menančių tuos laikus.
Mėgindamas atsakyti į klausimą, kieno palaikai yra kriptoje, istorikas Martynas Jakulis ištyrė 630 testamentų. Jis tikėjosi rasti užuominų apie tai, kad jų sudarytojai norėjo būti palaidoti būtent šios bažnyčios kriptoje.
Jam pavyko aptikti keleto žmonių pavardes, kurie testamente pareiškė tokią valią.
„Hylario Marcinkiewicz“ – tokia pavardė šviečia ant vieno iš kriptos iškeltų karstų. Tad neabejojama, kad jame – šio Vilniuje gyvenusio žmogaus palaikai. Tai kol kas vienintelė žinoma mirusiojo pavardė.
Istorijos šaltiniuose minima ir brolijos kripta, įrengta šioje bažnyčioje. Tačiau kur ji buvo, tebėra paslaptis.
Paslapčių daug dėl to, kad caro valdžia, vydama bazilijonų vienuolius iš Vilniaus, degino ir jų dokumentus. Tad bažnyčios inventorių neišlikę. M.Jakulis vylėsi, kad pavyks rasti metrikų knygas, kuriose buvo registruojama ne tik gimimai, bet ir mirtys.
„Visos įdomybės dar ateityje“, – pažymėjo J.Kazokaitė, kaip ir kiti specialistai neprarandanti vilties kriptoje rasti ir J.V.Rutskio palaikus. Šis vienuolis laikomas Bazilijonų ordino įkūrėju. Ordinas Vilniuje įsteigtas 1617 metais.
Beje, Bazilijonų ordino šaknys yra vilnietiškos, o kitų ordinų vienuoliai čia atkeliaudavo iš svečių šalių. J.V.Rutskis, Vilniuje įkūręs Šv.Bazilijaus Didžiojo ordiną, vėliau tapo Kijevo metropolitu ir laikomas pirmuoju unitų bažnyčios ir vienuolyno fundatoriumi.
Turtuoliai laidoti kukliai
„Sudžiūvę žmonės“, – užsiminė A.Kuncevičius, pasakodamas apie kitą kriptos įdomybę. Mat tarp iškeltų palaikų aptiktos dvi mumijos.
Vieni palaikai mumifikavosi natūraliai, kiti buvo balzamuoti. Tai paaiškėjo, tyrinėjant pilvo ertmę. Iš jos ėmė byrėti pjuvenos. Beje, balzamavimas liudija, kad žmogus buvo aukštuomenės narys.
Po galva mirusiesiems būdavo dedama ne tik pagalvėlė. Toje vietoje, kur turėjo būti galva, tyrėjai rado ir šiaudų, ir plytų, ir net čerpės gabalą.
Specialistai pastebėjo – nors kriptoje amžinojo poilsio atgulė turtingi žmonės, jie buvo laidojami kukliai.
Kai kurie mirusieji palaidoti su sutanomis, rasta juostų likučių su užrašais.
Poroje karstų buvo kryželių, viename – sudegusio metalo gabalėlis. Tai galėjo būti maldaknygės apkalas.
Daugumos iškeltų karstų būklė nėra prasta, tačiau kriptoje yra ir sutrūnijusių lentų. Maždaug 50 kvadratinių metrų rūsyje mėtosi ir karsto dangtis, ant kurio išlikusi dar vieno mirusiojo pavardė. Tačiau kur jo palaikai, tebelieka mįslė.
Po tyrimų visi palaikai guldomi į tuos pačius karstus.
Stogus remontuos vėliau
Vienuolis bazilijonas Vikentijus Janickis prieš porą metų kreipėsi į Lietuvos valdžią, kad Švč.Trejybės bažnyčios kripta būtų sutvarkyta. Bet jis šių metų pradžioje žuvo. Tad darbą pratęsė kitas vienuolis Pavlo Jachimecas.
Kultūros paveldo departamentas tyrimams skyrė 9 tūkst. eurų. Dar 50 tūkst. eurų ketinta skirti bazilijonų vienuolyno ir bažnyčios stogams remontuoti.
Tačiau paaiškėjo, kad vien pastolių nuoma surytų du trečdalius šios sumos. Todėl stogų remontą nutarta atlikti kartu su fasadų tvarkymu.
