Atsakymų į tokius klausimus ieško Vilniaus universiteto Istorijos ir Medicinos fakultetų specialistai, prieš savaitę pradėję tyrimus Švč.Trejybės bažnyčioje, kur greta pagrindinio altoriaus rasta kripta su palaikais.
Pirmadienį iš kriptos buvo iškelta dvylika palaikų. Manoma, kad rūsyje jų gali būti apie šimtą. Kol kas specialistai tiria arčiausiai įėjimo suguldytus palaikus. Ten jie sumesti nesilaikant jokios pagarbos mirusiesiems. Vėliau tyrėjai pereis prie giliau kriptoje esančių palaidojimų.
Atlikus tyrimus ir sutvarkius kriptą, palaikus ketinama perlaidoti pagal krikščioniškas tradicijas. O kol kas jie guldomi bažnyčios skirtoje patalpoje.
Vynas liejosi per kraštus
Iš anksčiausiai atvertų karstų aiškėja, kad kriptoje palaidoti vien vyrai. Jiems buvo apie 50 metų, tik du jaunesni – 20-25 metų. Tiesa, yra duomenų, kad rūsyje gali būti palaidotos ir kelios moterys.
Iš pirmųjų tyrimų aiškėja, kad vienuoliai nespjovė į sotų gyvenimą. Mat nustatyta, kad vienas vyras sirgo podagra. Ši liga – nuo netinkamo gyvenimo būdo. Vyras mėgo persivalgyti, nesaikingai vartojo alkoholį. Dėl to buvo pažeistos jo kojų pėdos.
Beveik neabejojama, kad sirgusiųjų podagra pasitaikys ir daugiau.
Ištyrus kitus palaikus paaiškėjo, kad dar vienas vyras sirgo artritu. Šios ligos pažeisti klubo sąnariai, pėda, rankų pirštai. Dar vieni palaikai tyrėjus nustebino daugybiniais šonkaulių lūžiais. Vyrui esant gyvam dėl to suaugo stuburas, jis ilgą laiką buvo prikaustytas prie lovos.
Paklausta, kur vyrą ištiko tokia trauma, už antropologinius tyrimus atsakinga Vilniaus universiteto doktorantė Justina Kazokaitė aiškino, kad priežastys galėjo būti kelios. Galbūt šis žmogus susižalojo iš aukštai nukritęs ant šono, gal jis tapo smurtautojo auka.
Tiesa, tokiu atveju jis nukentėjo ne vien kumščiais pasišvaisčius. Atvejis daug rimtesnis. Yra ir trečioji versija. Iš istorijos šaltinių žinoma, kad pasitaikydavo atvejų, kai miestiečius pervažiuodavo karieta.
Ištyrus pirmuosius palaikus specialistus nustebino tai, kad trūksta kaukolių. Gali būti, kad jas pradangino romantikos mėgėjai. Nors kaukolių nėra, tyrėjus guodžia bent tai, kad palaikai neišniekinti kapų plėšikų.
Tikisi rasti liudininkų
„Kriptoje ne tik laidota. Palaikai atnešti ir suversti ir iš kitų rūsių“, – aiškino profesorius Albinas Kuncevičius.
Rūsyje rasta ir 1969 metų laikraščio skiautė. Tuo laiku bazilijonų vienuolyno pastatai buvo perduoti tuomečiam Vilniaus inžineriniam statybos institutui (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Gali būti, kad tuo laiku kai kurie palaikai ir buvo pernešti į kriptą.
Kodėl taip pasielgta, neaišku. A.Kuncevičius tikisi, kad atsiras liudininkų, menančių tuos laikus.
Mėgindamas atsakyti į klausimą, kieno palaikai yra kriptoje, istorikas Martynas Jakulis ištyrė 630 testamentų, mėgindamas rasti jų sudarytojų užuominų apie valią būti palaidotam šios bažnyčios kriptoje. Jam pavyko rasti keleto žmonių pavardes, kurie testamentuose išreiškė tokią valią.
Hylario Marcinkiewicz – tokia pavardė šviečia ant vieno iš kriptos iškeltų karstų. Tad neabejojama, kad jame – šio Vilniuje gyvenusio žmogaus palaikai. Tai kol kas vienintelė žinoma mirusiojo pavardė.
Istorijos šaltiniuose minima ir brolijos kripta, įrengta šioje bažnyčioje. Tačiau kur ji buvo, tebėra paslaptis.
Paslapčių daug dėl to, kad caro valdžia, vydama bazilijonų vienuolius iš Vilniaus, degino ir jų dokumentus. Tad bažnyčios inventorių neišlikę. M.Jakulis vylėsi, kad pavyks rasti metrikų knygose, kuriose buvo registruojami ne tik gimimai, bet ir mirtys.
„Visos įdomybės dar ateityje“, – pažymėjo J.Kazokaitė, kaip ir kiti specialistai neprarandanti vilties kriptoje rasti ir J.V.Rutskio palaikus. Šis vienuolis laikomas bazilijonų ordino įkūrėju, kuris Vilniuje buvo įsteigtas 1617 metais.
Beje, bazilijonų ordino šaknys yra vilnietiškos. Tuo tarpu kitų ordinų vienuoliai atkeliaudavo iš svečių šalių.
J.V.Rutskis, Vilniuje įkūręs Šv.Bazilijaus Didžiojo ordiną vėliau tapo Kijevo metropolitu ir laikomas pirmuoju unitų bažnyčios ir vienuolyno fundatoriumi.
Turtuolius laidojo kukliai
„Sudžiūvę žmonės – vadinkime taip“, – užsiminė A.Kuncevičius pasakodamas apie kitą kriptos įdomybę. Mat tarp iškeltų palaikų jau aptiktos dvi mumijos. Vieni palaikai mumifikavosi natūraliai, kiti buvo balzamuoti. Tai paaiškėjo, tyrinėjant pilvo ertmę. Iš jos ėmė byrėti pjuvenos. Beje, balzamavimas liudija, kad žmogus užėmė aukštą padėtį visuomenėje.
Po galva mirusiesiems dėdavo ne tik pagalvėlę. Toje vietoje, kur turėjo būti galva, tyrėjai rado ir šiaudų, ir plytų, ir net čerpės gabalą.
Anot specialistų, nors kriptoje amžinojo poilsio atgulė turtingi žmonės, jie buvo laidojami kukliai. Portalo lrytas.lt paprašytas išvardinti karstuose rastus daiktus, A.Kuncevičius sakė, kad sąrašas nėra ilgas. Kai kurie mirusieji palaidoti su sutanomis, rasta juostų likučių su užrašais. Poroje karstų buvo kryželių, viename – sudegusio metalo gabalėlis. Tai galėjo būti maldaknygės apkalas.
Daugumos iškeltų karstų būklė nėra prasta, tačiau kriptoje yra ir sutrūnijusių lentų. Maždaug 50 kvadratinių metrų rūsyje mėtosi ir karsto dangtis, ant kurio išlikusi dar vieno mirusiojo pavardė. Tačiau kur jo palaikai, tebelieka mįslė.
Po tyrimų visi palaikai guldomi į tuos pačius karstus. A.Kuncevičius pabrėžė, kad visi palaikai bus palaidoti pagarbiai.
