Seniai užmiršta miesto pakraštyje esančiame miške buvusi
palaidota 3,5 tonos sverianti skulptūra taps naujos ekspozicijos
eksponatu muziejuje, kuriame bus eksponuojami asmenų, suvaidinusių
tam tikrą vaidmenį Vokietijos įvykiais turtingoje istorijoje,
atvaizdai.
Iškastą gerokai pliktelėjusio smaila barzdele komunistų
lyderio galvą darbininkai statybiniu kranu užkėlė ant
sunkvežimio, turbūt jau paskutinei Lenino kelionei per plačiai
išsidriekusią Vokietijos sostinę.
„Sveikas sugrįžęs, Lenine“, – juokavo už kultūrą
atsakingas miesto tarybos narys Gerhardas Hanke į vakarus nuo Berlyno
esančiame Špandau mieste, į kurį buvo atgabenta šiek tiek nuo
laiko nukentėjusi galva be kairės ausies.
G.Hanke taip pat pridūrė, kad Leninas „nebuvo didelis žmogus,
bet stambi figūra“.
Leninas buvo lėtai iškeltas krautuvu, šį įvykį filmuojant
Rusijos ir kitų užsienio televizijų filmavimo grupėms.
Šis granito galvos gabenimas per visą miestą priminė
tragikomišką sceną iš 2003 metų filmo „Sudie, Leninai“ („Good
Bye Lenin!“), beje, pelniusio apdovanojimų. Jame buvo parodyta, kaip
panašaus dydžio milžiniškas Lenino biustas skraidinamas
sraigtasparniu virš naujai suvienyto Berlyno stogų, simbolizuodamas
komunistinės Rytų Vokietijos galą.
Tikrovėje tokios scenos nebuvo, ji buvo išgalvota, bet Berlyno
Lenino statulos likimas buvo ne mažiau dramatiškas.
Liaudies valdžia, driežai
Šaltojo karo įkarštyje, kai Berlynas ir pasaulis buvo
padalinti, 1,7 metro aukščio galva kadaise buvo iš ukrainietiško
rausvo granito iškaltos Lenino statulos dalis. Visas 19 metrų
aukščio paminklas buvo pastatytas buvusioje Lenino aikštėje Rytų
Berlyne, apsuptas sovietinių blokinių daugiabučių.
Lenino statulą sukūrė Nikolajus Tomskis, tuometis Sovietų
Sąjungos menų akademijos prezidentas; masyvūs akmeniniai jos blokai
buvo atvežti į Rytų Vokietiją iš „broliškos socialistinės
šalies“ sunkvežimių kolona.
Lenino paminklas buvo atidengtas per mitingą, kuriame buvo
susirinkę 200 tūkst. žmonių, 1970 metų balandžio 19 dieną,
likus trims dienoms iki Lenino gimimo 100-ųjų metinių. Jis ten
stovėjo 31 metus ir buvo pagrindinis Lenino aikštės akcentas.
Kai sukilusių žmonių galia sugriovė Berlyno sieną ir
geležinę uždangą, Lenino ir Karlo Marxo statulos
buvo verčiamos visoje Rytų Europoje, Berlyno paminklas tapo
visuomenės piktinimosi žaibolaidžiu.
Pirmasis suvienyto Berlyno meras – konservatyvių pažiūrų
Eberhardas Diepgenas – įsakė nugriauti
Lenino paminklą 1991 metų pabaigoje, norėdamas pašalinti iš
miesto „diktatūros, kurios metu žmonės buvo persekiojami ir
žudomi“, simbolį.
Statulai išardyti prireikė kelių mėnesių: darbininkams teko
pjaustyti granito ir betono blokus bei vidinę plieninę armatūrą.
Lenino paminklas buvo suskaldytas į maždaug 120 dalių.
Tos dalys vėliau buvo išvežtos į atokų miškelį Berlyno
pietrytiniame pakraštyje ir užkastos smėlyje. Kodėl paminklą
nuspręsta palaidoti būtent toje vietoje, dabar jau nebežinoma.
Ilgą laiką atrodė, kad Lenino statulos galva liks palaidota,
kol istorikai sugalvojo pradėti kampaniją dėl jos iškasimo.
Dar pernai rugpjūtį Berlyno administracija tikino, kad tiksliai
nežinoma, kur ta statula užkasta. Bet Berlyne gyvenantis amerikietis dokumentinių filmų kūrėjas Rickas Minnichas padėjo ją rasti.
„Tuomet susisiekiau su dienraščiu „Berliner Zeitung“ ir
pasakiau jiems, kad žinau, kur ji yra“, – juokėsi R.Minnichas.
Šis iš Kalifornijos kilęs vyras kartu su savo draugu vokiečiu
buvo kastuvais atkasę Lenino statulos galvą 10-ojo dešimtmečio
pradžioje ir nufilmavo ją, kurdami satyrinį vaizdo įrašą, kuris
vėliau buvo įkeltas į portalą „YouTube“.
Galiausiai vietinė valdžia nusileido ir leido „prikelti“
Leniną.
Tačiau kasimo darbus teko atidėti, nes žalieji pareiškė, kad
toje vietoje, kur užkasta Lenino galva, įsikūrė nykstančių
driežų kolonija. Aplinkosaugos specialistai pradėjo tyrimą,
rengtos diskusijos su ekologinio judėjimo organizacijomis. Galiausiai
buvo rastas sprendimas, kuris turėtų būtų palankus tiek gamtai,
tiek istorijai.
Buvo nuspręsta, kad pabudę po žiemos miego driežai,
prasidėjus jų poravimosi sezonui, bus išgaudyti ir perkelti į
netoliese esančią naują buveinę, kuriai parinkta akmenų
krūva.
O Lenino galvos naujoji buveinė dabar yra Špandau tvirtovės
muziejus vakarinėje Berlyno dalyje. Buvęs revoliucijos vadas bus
eksponuojama parodoje „Atidengtieji. Berlynas ir jo paminklai“,
kurią rengiamasi atidaryti kitų metų pradžioje.
Špandau tvirtovėje eksponuojama apie 100 originalių meno
kūrinių, kurių seniausi yra sukurti XVIII šimtmetyje.
