Vsevoldui Mejerholdui po visų rafinuotų kankinimų prieš mirtį sulaužė iš eilės visus pirštus. O po to paskandino srutose (jo mirties versija, išslaptinus archyvus).
Ataskaitoje parašė taip, kaip reikia: sušaudytas, palaidotas bendrame kape. V.Mejerholdas nepasirašė rašto apie trockininkų sąmokslą, kuriame neva dalyvavo Ilja Erenburgas, Leonidas Leonovas, Borisas Pasternakas, Valentinas Katajevas, Sergejus Eizenšteinas, Dmitrijus Šostakovičius ir daugelis kitų - jų ir nelietė. Po kankinimų jis pasirašė raštą tik prieš save ir tuo įsiutino enkavėdistus.
Isako Babelio nesušaudė, kaip įprasta manyti, 1940 metais. Jis buvo varomas etapu ir, netekęs jėgų, sukniubo. Jį paprasčiausiai paliko mirti ant kelio. Parašyta, kad jį palaidojo bendrame kape, tačiau vargu ar kas nors jo, mirusio, grįžo, kad nuneštų kūną iki bendro kapo. Didysis rašytojas mirė pusnyje, miške – 1940 metais.
Osipo Mandelštamo mirties vieta – perskirstymo punktas Vtoraja rečka (Antroji upė). Vadinamuosius „žiemos lavonus“ sukraudavo į rietuves, o pavasarį palaidodavo bendruose kapuose. Viename tokių bevardžių kapų ilsisi ir didysis rusų poetas.
Solomoną Michoelsą Stalino asmeniniu nurodymu užmušė viloje. O po to išmetė ant kelio, kad paskelbtų versiją „Suvažinėjo mašina“. Tiesa paaiškėjo tik ištyrus šią bylą 1953 metais.
Daniilas Charmsas mirė iš bado „Kresty“ kalėjimo ligoninės psichiatrijos skyriuje 1942 metų vasarį.
„Ir po viso to toną kultūrai pradėjo duoti michalkovai. „Rusų pasaulio“ („Ruskovo mira“) gerbėjams“, – taip A.Besmertno-Anzimirovo paskelbtus faktus „Facebook“ paskyroje pakomentavo ukrainiečių žurnalistas Vitalijus Riabošapka.
Parengė Milda Augulytė
