Nedidelė, bet sensacija: viename Vienos archyvų rasti trys baronaitės Mary von Vetsera, Austrijos sosto įpėdinio Rudolfo mylimosios, atsisveikinimo laiškai. Juos 17-metė mergina parašė likus kelioms valandoms iki mirties.
Šiuose dokumentuose užfiksuoti faktai paneigia ligi šiol gyvavusias paslaptingojo įvykio versijas, pagal kurias įsimylėjėliai nusižudė
arba dėl politinių intrigų, arba dėl įkaušusių sosto įpėdinio draugų neatsargaus elgesio su ginklu tragiškų padarinių.
Nuslėpė mirties priežastį
Įsimylėjėlių kūnai su šautinėmis žaizdomis buvo rasti 1889 metų sausio 30-osios rytą Majerlingo imperatoriškojoje medžioklės pilyje netoli Austrijos sostinės. Pavaldiniams pranešė, kad sosto įpėdinis Rudolfas mirė nuo širdies smūgio.
Imperatoriaus įsakymu nelaimingojo princo miegamasis buvo skubiai pertvarkytas į koplyčią. Visus savo vienintelio sūnaus dokumentus ir laiškus apdairūs tėvai – imperatorius Pranciškus Juozapas I ir imperatorienė Elžbieta, labiau žinoma kaip Sisi, - sunaikino.
Ir štai tvarkant privataus banko „Schoellerbank“ archyvus viename jo seifų rastas albumas rudais odiniais viršeliais, anonimiškai atiduotas saugoti 1926 metais. Jame – baronų von Vetsera nuotraukos ir dokumentai. Rasti ir Mary atsisveikinimo laiškai, parašyti, kaip nustatė istorikai, prieš pat mirtį. Laiškuose ji kreipiasi į motiną, seserį ir brolį. Dabar visi dokumentai perduoti Austrijos nacionalinei bibliotekai.
Rūmų mitai
Tragedija Majerlingo pilyje tapo daugelio knygų, filmų, teatro spektaklių tema. Paslapties skraiste apgaubta dviguba savižudybė iki šiol audrina istorijos mįslių mėgėjų vaizduotę. Tam pasitarnavo ir prieštaringi imperatoriaus rūmų pareiškimai.
Sužinojęs, kad 30-metis Rudolfas nusišovė su jauna meiluže, imperatorius skubiai paskelbė sūnų pamišėliu: tik šitaip buvo galima savižudį palaidoti krikščioniškai. Ėmė sklisti gandai, kad dėl sosto įpėdinio mirties galbūt kalti „priešiškai nusiteikę sąmokslininkai“ arba net pati „egzaltuota“ M.von Vetsera.
Po 40 metų Josephas Redlichas, Pranciškaus Juozapo I biografas, parašys: „Mažai tikėtina, kad desperatiškos savižudybės iš meilės idėja šovė į galvą jaunai baronaitei, o jau po to ji įkalbėjo nelaimingąjį princą ryžtis šiam žingsniui.“
Banke rasti laiškai patvirtina biografo abejones. 30-metis princas Rudolfas troško mirties, o įsimylėjusi mergina tapo jo likimo drauge. „Aš nepajėgiu priešintis meilei“, – rašė ji savo motinai ant popieriaus lapo su Majerlingo pilies herbu. Savo seseriai Hannai Mary prisako tekėti tik iš meilės: „Man tai nebuvo lemta, todėl einu paskui jį.“
„Iš gyvenimo pasitraukiu džiaugsmingai“
Pernelyg liberalių pažiūrų superjautrus princas anaiptol netenkino savo karūnuotojo gimdytojo lūkesčių. Griežtas auklėjimas ir karinis muštras padarė ne geriausią poveikį Austrijos sosto įpėdinio psichikai. Santuoka su Belgijos princese, sudaryta valstybiniais sumetimais, jį slėgė ne mažiau negu tarnyba. Rudolfas kentėjo nuo depresijos ir galbūt nuo venerinių ligų, rašė biografas J.Redlichas.
Jam vis dažniau kildavo mintis apie savižudybę. Antai 1888 metų vasarą jis pasiūlė savo meilužei – 23 metų kurtizanei Mizzi Caspar – nusišauti dviese. Apie tai mergina iškart pranešė „aukščiau“, tačiau jokios reakcijos nebuvo. Likus kelioms dienoms iki dramos Majerlinge, sosto įpėdinis vėl pasiūlė jai palikti šį įgrisusį pasaulį, bet vėl išgirdo neigiamą atsakymą.
O štai M.von Vetsera sutiko. Atsisveikinimo laiške seseriai ji prideda „P.S.“, kuriame detaliai aprašo nereikšmingus pavedimus: išdalyti papuošalus, perduoti linkėjimus ir priesakus. „Negedėk manęs, aš pasitraukiu iš gyvenimo džiaugsmingai“, – prisakė Mary seseriai.
Po poros valandų ji paliko šį pasaulį: sosto įpėdinis nušovė jam ištikimą merginą, o po to pats nusišovė.
Parengė Milda Augulytė
