„Jeigu dabar kiltų klausimas, kaip pavadinti šią dieną, tai niekas ir klausimo nekeltų – kalbėtų ir apie Mindaugą, ir apie Mortą. Mat yra patikimų istorinių duomenų, kad 1253 m. Mindaugas buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi, o kartu buvo karūnuota ir jo žmona Morta“, – teigia Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja, istorikė dr. Jolanta Karpavičienė.
Jos įsitikinimu, dėl to, kad įvardijant Valstybės dieną kaip šventę buvo pamiršta ši įdomi mūsų istorijos asmenybė – karalienė Morta, „kalta“... pati istorija. Mat dar XIX a. susiformavo samprata, kad istorijos mokslas yra ne kas kita kaip valstybių istorija, o ir ją dažniausiai tyrinėjo ir kūrė, deja, ne moterys, o vyrai. „Todėl natūralu, kad dažniausiai tai buvo karų, valstybių istorija ir daugiausia dėmesio buvo skiriama būtent šių įvykių pagrindiniams veikėjams vyrams“, – sako ji.
Tačiau remiantis Eiliuotąja Livonijos kronika yra žinoma, kad, gavus popiežiaus pritarimą, buvo įsakyta „iš kilniųjų brangenybių karaliui Mindaugui ir jo žmonai Mortai pagaminti dvi karūnas.“ Laikantis karalių vainikavimo ceremonialo, kuris ano meto Europoje buvo taikomas jau kelis šimtmečius, valdovo sutuoktinės karūnavimas būdavo privaloma šio ritualo dalis. Istorikai neabejoja, kad Mortos atveju tai nebuvo tik formalus veiksmas. Ši moteris iš tiesų buvo svarbi asmenybė, dariusi įtaką ir paties Mindaugo politiniams sprendimams.
Pavyzdžiui, istoriniuose šaltiniuose fiksuojama, kad žemaičiams atvykus pas Mindaugą ir šio sūnėną Treniotą tartis dėl atsimetimo nuo krikščionybės buvo siekiama, kad derybose nedalyvautų Morta. Moteris neabejotinai buvo suvokiama kaip sutuoktinio, su kuriuo ją siejo šiltas asmeninis ryšys, patarėja politiniuose reikaluose.
Eiliuotojoje Livonijos kronikoje atspindima Mortos, kaip uolios krikščionės, pozicija. Įžvelgdama, kad stabilią poziciją ir valstybės raidos perspektyvą galima išlaikyti tik per krikščionims palankią santykių su Livonijos ordinu liniją, ji Mindaugą įkalbinėjo nekariauti ir neatsimesti nuo krikščionybės, o kitokios pozicijos laikytis raginusį Treniotą vadino beždžione.
„Greičiausiai tai buvo pirmoji mylinti pora Lietuvoje, sugebėjusi savo meilę įprasminti ir santuokos, ir karūnavimo sakramentais“, – neabejoja J. Karpavičienė, pabrėždama, kad karalienė Morta tikrai galėjo turėti įtakos Mindaugo sprendimui žengti į vieningą Europos valstybių šeimą ir joje išlikti.
Istorikė įsitikinusi, kad tikra karališkosios poros meilė nulėmė ir paties Lietuvos valdovo Mindaugo likimą. Besirūpindama bendrų sūnų Ruklio ir Rupeikio ateitimi, prieš mirtį Morta paprašė vyro patikėti vaikus seseriai, Nalšios kunigaikščio Daumanto žmonai. Paskutinę žmonos valią Mindaugas praktiškai išpildė per jos šermenis, tačiau šis žingsnis supykdė Daumantą. Todėl pakurstytas sąmokslą rengiančio Treniotos Daumantas nužudė karalių Mindaugą ir jo palikuonis.
