Dabar pranešta, kad „Dingęs štetlas“ – Šeduvos žydų memorialinio fondo projektas – pateko į prestižinį Europos memorialinių vietų sąrašą. Šį sąrašą sudaro ir pildo Holokausto memorialo Berlyne informacinis centras. Kruopščiai aprašytos vietovių istorijos ir tų vietų žydų bendruomenių likimai, jų žūties įamžinimo būdai parodo Europos memorialinės kultūros įvairovę. Sąrašo sudarytojų dėmesys sutelktas į Holokausto aukų atminimą, tačiau čia pažymėti ir paminklai milijonams Antrojo pasaulinio karo aukų. Nuo 2011 metų Europos memorialinių vietų sąrašas prieinamas internete adresu memorialmuseums.org.
„Dingęs štetlas“ įjungtas į šio portalo žemėlapį, vadinas, pripažinta jo tarptautinė kultūrinė vertė.
Išnaikintas žydų pasaulis
Portale memorialmuseums.org papasakota ir Lietuvos, ir Šeduvos miestelio istorija, sutelkus dėmesį į žydų bendruomenės likimą. O siužetas primena lenkų dramaturgo Tadeuszo Slobodzianeko pjesę „Mūsų klasė“, kurią režisierė Yana Ross yra pastačiusi Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.
Skyriuje „Istorija“ rašoma, kad „žydai Šeduvoje gyveno nuo 15 amžiaus. Pagrindinė sinagoga buvo pašventinta 1866 m. 19 šimtmečio pabaigoje daugiau nei pusę Šeduvos gyventojų sudarė žydai, miestas buvo štetlas“. Jidiš kalba tai reiškė miestelį .
Pranešama, kad nemažai žydų paliko Šeduvą po Pirmojo pasaulinio karo, kai miestas buvo stipriai sugriautas. Taipogi pažymėta, kad Lietuvai tapus nepriklausoma, „antisemitizmas augo ryškiai, ypač 1930-aisiais. Daugelis žydų emigravo pavyzdžiui į Jungtines Valstijas arba Palestiną“.
Primenama, kad 1940 m. Lietuva tapusi „Sovietų sąjungos dalimi. 1941 m. birželį vokiečių Vermachtas atakavo Sovietų sąjungą, Šeduva buvo užimta po keleto dienų. Daugelis lietuvių sveikino vokiečius kaip išlaisvintojus. Per pirmas okupacijos dienas lietuvių nacionalistai žudė žydus, kuriuos jie kaltino kolaboravus su sovietų valdžia. Po keleto savaičių Šeduvos žydai buvo išvežti į greta esantį kaimą ir sugrūsti į barakus. Daug jų buvo sušaudyti. 1945 m. rugpjūčio 25 d. žydai buvo sugrūsti į sunkvežimius ir nuvežti į Liaudiškių mišką. Tą ir kitomis dienomis SS dalinys „Rollkommando Hamann“, sudarytas iš vokiečių ir lietuvių ir naikinęs žydų bendruomenes visoje Lietuvoje, nužudė likusius Šeduvos žydus“.
Skyriuje „Aukos“ portalas, remdamasis 1941 m. gruodžio mėnesio „Jäger-report“ duomenimis išvardijo konkrečiai: tų metų rugpjūčio 25 ir 26 d. buvo nužudyti 664 Šeduvos žydai – „230 žydų vyrų, 275 žydų moterys, 159 žydų vaikai“. Per kitas savaites žudymai nesiliovė, todėl skaičiuojama, kad Šeduva neteko maždaug 800 žydų.
Paminklai saugos atminimą
Skyriuje „Atminimas“ Europos memorialinių vietų sąrašas pasakoja apie naująjį memorialą „Dingęs štetlas“. Portalo duomenimis „nuo 1941 m. rugpjūčio Šeduvoje žydai nebegyvena“, o per sovietų valdymo laiką žydų masinių žudynių vietas žymėjo tik „paprasti memorialiniai akmenys. Miesto sinagogos nelikę net nuotraukų. Vienintelis išlikęs kadaise gausios žydų bendruomenės pėdsakas buvo apleistos ir apžėlusios žydų kapinės“.
Informuojama, kad praėjus dviems dešimtmečiams po to, kai Lietuva atkūrė nepriklausomybę privati organizacija „Šeduvos žydų memorialinis fondas“ stengiasi, kad Šeduva taptų viena svarbiausių Lietuvos žydų ir Holokausto atminimo vietų. Fondas siekia parodyti Lietuvos žydų (litvakų) kultūrą ir jų gyvenimą štetle, be to – oriai saugoti Holokausto aukų atminimą
Pirmas žingsnis – žydų kapinės buvo sutvarkytos, o šimtai antkapių identifikuoti ir atkurti. Nauji skulptoriaus Romo Kvinto paminklai iškilo Liaudiškių miške greta masinių žudynių vietų, kitas paminklas numatytas miesto centre. Ateityje netoli kapinių planuojamas Šeduvos žydų memorialas“.
Štai taip apie nuveiktus darbus ir naujuosius paminklus informuoja Europos memorialinių vietų sąrašas, gausiai iliustruodamas pasakojimą Arūno Baltėno nuotraukomis.
Lrytas.lt jau rašė, kad senųjų žydų kapinių atkūrimo darbai truko dvejus metus. Žvejų gatvėje esanti maždaug 1,3 ha kapinių teritorija buvo gerokai apleista – nemaža dalis paminklų buvo nuvirtę ir užžėlę žole, kapinių teritorija – apaugusi krūmais bei menkaverčiais medžiais.
Tvarkant kapines iškirsti krūmynai, nukasta velėna, atstatyta originali akmenų mūro tvora, išlikę tvoros fragmentai – restauruoti. Paminklinių akmenų restauravimo metu pagal išlikusius užrašus buvo identifikuoti 400 kapai iš beveik 800, pats seniausias išlikęs kapas datuojamas 1832 metais.
Kapinėse iš viso rasta apie 1,3 tūkst. paminklų arba jų dalių ir nuolaužų. Fragmentai, kurių nebebuvo įmanoma atstatyti ir sutvirtinti, buvo padėti į Dovydo žvaigždės formos skulptūrinę kompoziciją. Kapinių atkūrimo projektą parengė Algimanto Kančo studija.
Verta pažinti litvakų istoriją
Iš viso miestelio apylinkėse yra nustatytos trys masinės žydų žudymo vietos. Tiek senosios žydų kapinės Šeduvoje, tiek žydų masinės žudynių vietos yra valstybės saugomi kultūros paveldo objektai, tačiau Šeduvos žydų istorija tapo realiai įamžinta ir pastebima tik dabar, kai iniciatyvos ėmėsi istorinei atminčiai neabejingi žmonės, susivieniję į Šeduvos žydų memorialinis fondą, o jo steigėjas – Sergejus Kanovičius, rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus jaunesnysis sūnus.
„Žudikai negalėjo nužudyti mūsų atminties. Mes grįžome, nes mūsų atmintis yra stipresnė nei jų kulkos, ir ji visada išliks gyva. Šiandien prisimename išnaikintą Šeduvos žydų bendruomenę, tačiau tai, kas atsitiko čia, niekuo nesiskiria nuo to, kas vyko visoje Lietuvoje, kuri kadaise buvo namai daugiau nei 200 tūkst. litvakų. Jie visi buvo paliesti holokausto“, – per memorialo atidarymo ceremoniją susirinkusiems sakė Sergejus Kanovičius.
Jo teigimu, atlikti darbai – tik pati pradžia siekiant įamžinti Šeduvos žydų, kurie prieš Pirmąjį pasaulinį karą sudarė daugumą miesto gyventojų, atminimą.
„Norėtųsi, kad kapinių atkūrimas ir istorinių vietų įamžinimas Šeduvoje taptų pradžia iniciatyvos, kuri pristatytų litvakų kultūrą ir taptų turistiniu centru, į kurį vyktų ir Lietuvos, ir užsienio turistai, besidomintys Lietuvos kultūriniu paveldu ir istorija. Tokios vietos turėtų būti lankomos ir jaunimo, moksleivių, prižiūrimos, gerbiamos ir puoselėjimos“, – pažymėjo S.Kanovičius.
Atkurtos kapinės turistams atvertos kiekvieną dieną, išskyrus šeštadienius, žydams šventą dieną, ir religines žydų šventes.
