Praėjusiame amžiuje garsėję kaip ištaigingų pobūvių vieta, o karo metu virtę karo ligonine, pačiame Vilniaus senamiestyje esantys Umiastovskių rūmai ilgą laiką buvo visiškai apleisti.
Siauroje Trakų gatvėje tarp kavinių ir naktinių klubų jie atrodė pamėkliškai. Nebuvo net elektros.
Vyksta gausybė renginių
Visų pamirštus Umiastovskių rūmus nutarė restauruoti Vilniaus klubo nariai.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės rūmų panaudos teisę klubas gavo 2009 metais. Klubo nariai dvidešimčiai metų įgijo teisę naudoti 700 kvadratinių metrų užimantį Umiastovskių rūmų antrąjį aukštą savo veiklai.
Nors restauravimo darbai dar užtruks ne vienus metus, dalimi pastato naudotis galima jau ir šiandien. Būtinasis remontas jau atliktas – įvesta elektra, sutvarkyta šildymo sistema, sutvarkyti kiauri langai ir stogas.
Kiekvieną savaitę rūmuose vyksta daugybė renginių – parodos, paskaitos, protų mūšiai, kuriuose pateikiami klausimai iš Vilniaus istorijos.
„Kai klubas įgijo panaudos teisę, pastatas buvo avarinės būklės. Įsivaizduokite, ten, kur dabar stovi gražus baltas stalas, rudenį būdavo nedidelis baseinėlis, nes per stogą varvėdavo vanduo.
Žiemą baseinėlis virsdavo čiuožykla. Vėliau įskilo rūmų pamatas, elektros instaliacija buvo nesutvarkyta – buvo daug problemų“, – pasakojo Vilniaus klubo narė, verslininkė Rita Bartkevičienė.
Jau stovi nauji baldai
Prieš penkerius metus Vilniaus klubas pirmą kartą sukvietė vilniečius į pirmąjį viešą renginį. Buvo ruduo, spalio mėnuo.
R.Bartkevičienė prisiminė, kad svečiai buvo lengvai šokiruoti, kai atvykę į „rūmus“ pamatė toli gražu ne ištaigingą vaizdelį. Erdvės nė iš tolo nepriminė praeities prabangos.
Be to, rūmuose, kuriuose net vasarą būna gaivu, per pirmąjį renginį spalio mėnesį buvo kraupiai šalta.
„Kadaise čia buvo rūmai. Tikime, kad kada nors vėl bus“, – nusišypsojo R.Bartkevičienė.
Ji „Sostinės“ žurnalistams aprodė antrąjį rūmų aukštą. Tai, ką dabar galima pamatyti, nėra restauracija. Tai yra konservavimas ir paruošimas būsimai restauracijai.
Rūmuose stovintys senoviniai baldai – stalai, minkštasuoliai ir kėdės – yra atsiradę neseniai. Dizainerės dėka jie savo stiliumi artimi praėjusiai epochai.
„Kai kurie sakys, kad padaryta daug, kiti – mažai. Pačių svarbiausių darbų dažniausiai nematyti. Šiuo metu yra investuota daugiau nei 300 tūkst. eurų.
Be to, jeigu čia renkasi Vilniaus klubas, tai nereiškia, kad sėdime užsirakinę. Esame atviri visuomenei – čia nuolat vyksta renginiai, kas dvi savaites keičiasi instaliacijos. Ateina daug puikaus jaunimo. Kas sakė, kad mūsų jaunuoliams niekas neįdomu?“ – kalbėjo R.Bartkevičienė ir aprodė naujausią rūmuose eksponuojamą parodą.
Ji pabrėžė, kad Vilniaus klubo nariai norėjo padaryti ką nors išskirtinio Vilniui. Restauruoti rūmai bus puiki dovana miestui.
Umiastovskių rūmai vis dažniau atveria duris miestelėnams. Vilniaus klubas tikisi, kad tradicija taps ne tik svarbiausių valstybinių švenčių paminėjimai.
„Šiemet pirmą kartą rūmuose buvo švenčiamas Vilniaus gimtadienis, buvo skaitomi Gedimino laiškai. '“Patys rašėme laišką ateities vilniečiams. Viliamės, kad Umiastovskių rūmuose nuo šiol bus švenčiamos svarbiausios miestui datos“, – sakė R.Bartkevičienė.
Išliko autentiškų detalių
Umiastovskių rūmų fasadas yra beveik nepakitęs iki šių dienų. Rūmai supa pailgą vidinį kiemą, o pastato planas primena U raidę.
Fasadų susikirtimo vietoje yra niša, kurioje – Stanislovo Kuzmos skulptūra „Sargybinis“.
Rūmuose išlikusios autentiškos koklinės krosnys, lubų lipdiniai ir spalvoto marmuro židiniai, kuriuos reikia restauruoti. Išskirtinė puošyba nulaupyta, kai kurie židiniai buvo išmontuoti ir pavogti.
R.Bartkevičienė pasakojo, kad vienas židinys, išrinktas dalimis, buvo rastas palėpėje.
Balkone ant pjedestalo yra nežinomo autoriaus sukurta antikinių formų moters statulėlė.
„Lankytojams labai patinka ši statula ir balkonas. Tiesa, nežinoma, ar ji yra didelės meninės vertės, tačiau vasarą apsodinus šį balkoną gėlėmis būna labai malonu išgerti kavos“, – pasakojo R.Bartkevičienė.
Rengė prašmatnius vakarėlius
Vilniaus klubui pradėjus naudoti pastatą, R.Bartkevičienė susidomėjo jo istorija.
Ją nustebino, kad apie grafus Umiastovskius ir jų veiklą vilniečiai mažai žino.
Vladislavas Umiastovskis buvo garsus Vilniaus aristokratas. 1882 m. jis vedė gražuolę Varšuvos grafaitę Janiną Ostrorog-Sadovską. Ir Vladislavas, ir Janina buvo labai išsilavinę žmonės, aplankę ne vieną Europos šalį.
Be to, grafienė puikiai išmanė dailę ir muziką. Jųdviejų santuoka buvo sėkminga, tačiau sutuoktiniai nesusilaukė vaikų.
1905 m. grafas V.Umiastovskis mirė ir prabangius rūmus paliko žmonai Janinai.
Ponia rengdavo didelius pobūvius – į juos ateidavo iki pusės tūkstančio žmonių.
Rūmuose vykdavo ir slapti lietuviški vakarėliai, o iki Pirmojo pasaulinio karo rūmuose veikė inteligentų klubas ir visuomeninės draugijos.
Per karą įrengė ligoninę
„Šie rūmai yra išsaugoję anų laikų dvasią. Grafienė buvo kilminga lenkė ir gyveno Lietuvoje tuo metu, kai lietuvių kalba buvo nevartotina kilmingųjų sluoksniuose.
Ponia elgėsi labai įdomiai – vieną dieną ji surengdavo didelę puotą, kurioje dalyvaudavo keli šimtai žmonių, o kitą dieną čia galėdavo vykti slaptas lietuviškas vakarėlis. Be to, antras tikrasis lietuviškas arbatos vakaras įvyko čia, šiuose rūmuose“, – pasakojo R.Bartkevičienė.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grafienė rūmuose įrengė 70 vietų karo ligoninę. Dėl karo grafienė pasitraukė iš miesto, o į rūmus grįžo 1919 metais.
J.Umiastovska savo namus rado suniokotus ir apiplėštus, tačiau jie greitai buvo rekonstruoti. Atskiri kambariai buvo įrengti skirtingu stiliumi – kinišku, prancūzišku, bizantišku.
Sovietai išvogė vertybes
J.Umiastovska daug lėšų skyrė labdarai.
Vilniaus universitetui ji padovanojo kelis žemės sklypus su pastatais, finansavo Vilniaus katedros restauravimo darbus.
Rūmuose veikė grafienės išlaikoma siuvimo mokykla neturtingoms merginoms.
Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, 1938 m., grafienė išvyko į Italiją. Kadangi Umiastovskiai neturėjo vaikų, grafienė nesurado kam atiduoti pasaugoti visas rūmų vertybes.
„Matyt, taip sutapo aplinkybės, kad staiga nerado vietos, kur galėtų padėti turtą. Lietuviai neturėjo galimybių arba nespėjo, o sovietai labai greitai viską išplėšė.
Sunkvežimiais iš rūmų jie vežė viską. Išskyrus kelis šviestuvus, nes juos išsaugojo rūmų ekonomė“, – apie rūmų istoriją pasakojo R.Bartkevičienė. Išgelbėti šviestuvai vėliau buvo perkelti į restauruotus Verkių rūmus.
Sovietai 33 sunkvežimiais į Rusiją išsivežė baldus, vazas, kilimus, šviestuvus, veidrodžius, taip pat vertingų paveikslų kolekciją.
1961 m. rūmų patalpos buvo išnuomotos Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejui. Iš pradžių čia buvo rengiamos parodos, o vėliau muziejus įrengė eksponatų saugyklas, jos veikė iki 2008 metų.
