Jie patvirtina ankstesnes mažiau kategoriškas prielaidas ir kelia grėsmę Le Corbusier palikimui, kai Prancūzija šiais metais mini jo mirties 50-ąsias metines.
Architekto, funkcionalių betoninių pastatų pionieriaus, tarp kurio darbų yra ir gyvenamasis kompleksas Marselyje „La Cite Radieuse“ („Spindulingasis miestas“), gerbėjai sakė buvę sukrėsti paaiškėjusių faktų.
O štai Nacionalinis Georges'o Pompidou meno ir kultūros centras Paryžiuje, kuriame balandžio 29 dieną bus
atidaryta tris mėnesius truksianti Le Corbusier darbams skirta paroda, sulaukė priekaištų, kad mėgina apsaugoti kūrėjo įvaizdį nutylėdamas prieštaringus jo biografijos faktus.
Žurnalistas Xavieras de Jarcy, savo knygoje “Le Corbusier: prancūzų fašizmas“ („Le Corbusier, un fascisme
francais“) atskleidęs faktus apie garsaus kūrėjo praeitį, naujienų agentūrai AFP sakė: „Išsiaiškinau, kad jis buvo
fašistas iki kaulų smegenų.“
Architektas „du dešimtmečius aktyviai veikė grupėse, turinčiose labai aiškią ideologiją“, tačiau tai buvo nuslėpta, patvirtino Francois Chaslinas, parašęs knygą „Un Corbusier“.
1887 metais Šveicarijoje gimęs Ch.E.Jeanneret-Grisu būdamas 20 metų persikėlė į Paryžių, o 1920-aisiais
pasivadino Le Corbusier, perėmęs šį slapyvardį iš vieno iš savo protėvių. Po dešimties metų jis tapo Prancūzijos piliečiu.
Le Corbusier laikomas vienu ryškiausių modernizmo architektūros pradininkų kartu su Ludwigu Miesu van der Rohe ir Alvaru Aalto.
Jo parengti urbanistiniai projektai su funkcionaliais daugiabučiais parkų aplinkoje tris dešimtmečius darė didžiulę
įtaką Prancūzijos pokario miestų planavimo politikai. Jos buvo atsisakyta 1973-iaisiais, kai tapo aišku, kad daug tokių gyvenamųjų zonų padaro miestą beveidį ir slegia, be to, prisideda prie alienacijos.
Naujose knygose teigiama, kad Le Corbusier fašistų aplinkoje ėmė rodytis trečiajame dešimtmetyje Paryžiuje. Jis artimai susidraugavo su gydytoju Pierre'u Winteriu, vadovavusiu Prancūzijos revoliucinei fašistų partijai, su kuriuo
drauge įkūrė miestų planavimui skirtą žurnalą „Plans“. Kai jo leidyba buvo nutraukta, jie įkūrė kitą žurnalą „Prelude“.
X.de Jarcy sakė, kad žurnale „Plans“ Le Corbusier savo straipsniuose reiškė paramą nacistiniam antisemitizmui, o žurnale “Prelude“ prisidėjo prie „neapykantą kursčiusių“ redakcinių straipsnių rašymo.
Per Antrąjį pasaulinį karą, 1940-ųjų rugpjūtį, architektas savo motinai rašė, kad „pinigai, žydai (iš dalies atsakingi),
masonai, visi sulauks teisingos bausmės“. Tų pačių metų spalį jis pridūrė: „Hitleris gali vainikuoti savo gyvenimą didžiu darbu: planingai sutvarkyti Europą.“
F.Chaslinas sakė, kad rinkdamas medžiagą knygai taip pat sužinojo apie Le Corbusier priskiriamus „antisemitinius eskizus“ ir išsiaiškino, kad architektas pusantrų metų praleido Viši mieste, kuriame buvo įsikūrusi nacių valdoma marionetinė Prancūzijos vyriausybė. Ten jis turėjo savo biurą.
Le Corbusier skirtos parodos Pompidou centre rengėjai atmetė priekaištus, esą mėgina nuslėpti paaiškėjusius faktus
apie architekto fašistinę praeitį, pareiškę, jog „paroda nėra skirta visam jo darbui“.
