„Atlikus radiokarboninį tyrimą paaiškėjo, kad tai – vienintelė tokia XII ar net XIII a. prieš Kr. relikvija Lietuvoje. Nors tai tik rago fragmentas, šis faktas atverčia naują Lietuvos istorijos puslapį“, – sakė Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyriausiasis mokslinis darbuotojas Linas Daugnora.
Šis žmogaus rankų apdorotas rago fragmentas gali būti seniausias ne tik Baltijos šalyse, bet ir Danijoje, Pietų Švedijoje ar net Šiaurės Europoje.
Perdavė klaipėdiečiams
Rago fragmentą kelių metrų gylyje aptiko vienas biržietis.
Ėmęs juo domėtis, palyginęs su panašiais dirbiniais specialiojoje literatūroje ir internete, vyras suprato, kad tai – vertinga relikvija.
Jis konsultavosi su archeologais – jie tokius spėjimus patvirtino ir rekomendavo kreiptis į Klaipėdos mokslininkus.
Radinys suteiks specialistams daugiau informacijos apie senąjį Lietuvos istorijos laikotarpį – po ledynmečio prasidėjusį visuotinį atšilimą.
„Radinys aptiktas Šiaurės Lietuvos regione, o akmens amžiaus laikotarpio tyrimų ir informacijos apie šios vietovės pirmuosius gyventojus beveik neturime. Manoma, kad tuo metu žmonės migravo iš pietų į šiaurę.
Jie dažniausiai įsikurdavo prie vandens telkinių, kur galėdavo žvejoti, o aplink medžiodavo.
Šiauriniai elniai irgi migravo šalia vandens telkinių.
Žmonėms vienas pagrindinių maisto šaltinių tuo metu ir buvo šiauriniai elniai. Aptiktasis radinys – taip pat iš šiaurinio elnio rago“, – sakė Klaipėdos universiteto archeologijos magistrantas Tomas Rimkus.
Trūksta specialios įrangos
Rago radimo aplinkybės padeda atkurti ir to meto aplinką, kurioje gyveno žmonės, nustatyti, kokie augalai tuo metu augo. Atlikus daugiau archeologinių tyrimų bus galima spręsti, kokie gyvūnai tuo metu gyveno.
Kol kas dar negalima atsakyti į klausimą, iš kur žmonės atkeliavo į Biržų kraštą, – tam prireiks daugybės papildomų tyrimų. Ne viską galima atlikti Lietuvoje – čia nėra specialios įrangos, todėl ketinama kreiptis pagalbos į užsienio šalių laboratorijas.
„Tokius tyrimus atliekame jau daugiau kaip penkiolika metų, bendradarbiaujame su Suomijos, Danijos, Švedijos, Vokietijos mokslininkais.
Išsamesnius Biržų radinio tyrinėjimus stabdo pinigų trūkumas. Planuojame atlikti radinio DNR tyrimus.
Tačiau jų palyginti su tuo metu gyvenusių žmonių DNR negalėsime, nes kol kas nepavyko rasti tokio senumo žmonių kapaviečių. Ir vis dėlto neabejojama, kad tokia galimybė atsiras“, – sakė L.Daugnora.
Naudojo kaip darbo įrankį
Nėra abejonių, kad naujasis radinys buvo darbo įrankis. Gal juo buvo kertami medžiai, galbūt buvo naudojamas elnių skerdienai kapoti.
Kirvuko galas nukirstas tam tikru kampu, jo viršutinėje dalyje yra papildomų įpjovų.
„Panašių kirvukų yra ir Šlėzvigo (Vokietija) muziejuje. Ten demonstruojama, kaip kažkada jie buvo naudojami. Tikėkimės, kad ką nors panašaus išvysime ir Lietuvos muziejuose“, – vylėsi L.Daugnora.
