„Archeologinis paveldas atskleidžia mūsų valstybingumo
pradmenis, jo vystymosi istoriją. Nauji atradimai leidžia manyti,
kad mums nėra viskas žinoma, ir tikėtis, kad tokių objektų
ateityje bus atrasta daugiau“, – pranešime teigia departamento
direktorė Diana Varnaitė.
Piliakalnio atradėjas, Lietuvos archeologijos draugijos
pirmininkas V.Vaitkevičius viliasi, kad įrašytas į Nekilnojamųjų
kultūros paveldo vertybių registrą Gariūnų piliakalnis sulauks
vilniečių dėmesio ir talkos, o po kurio laiko nuo jo galėsime
grožėtis Neries vaizdais ir semtis stiprybės iš Lietuvos
praeities.
Anot jo, Gariūnų piliakalnio įtvirtinimai ir geografinė
padėtis primena už 3,5 kilometrų nuo jo į šiaurės vakarus
plytintį Neravų piliakalnį. Pastarasis siejamas su Grigiškių
pakraštyje esančiais senovės lietuvių pilkapiais, kuriuos
tyrinėjant rasta V–VIII amžiaus degintinių kapų su ginklais,
darbo įrankiais ir papuošalais.
„Gariūnų piliakalnis gali būti panašaus laikotarpio.
Neatmetu galimybės, kad šioje vietoje buvo stebima ir saugoma Neris,
kuri žemiau Vilniaus vyskupų dvaro ir kaimo, kitados priklausiusio
Didžiajam kunigaikščiui Algirdui, vėliau – jo sūnui Jogailai,
buvo akmenuota ir srauni“, – sakė V.Vaitkevičius.
Panerių kalvose buvusias senovinės lietuvių pilies liekanas,
remdamasis padavimais, mini 1826 metų istorinio romano „Pajauta,
Lizdeikos duktė“ autorius Feliksas Bernatovičius. Šią vietovę
nepaprastai mėgo ir įžymusis Vilniaus fotografas Janas Bulhakas,
skyręs jai gražiausius žodžius 1933 metais išleistame trečiajame
„Fotografo iškylų“ sąsiuvinyje.
Gariūnų piliakalnis yra 80 metrų virš Neries iškylančios
stačiašlaitės aukštumos pakraštyje. Jis surastas praėjusių
metų balandį. Į pietryčius nuo Gariūnų piliakalnio, Panerių
aukštumose, yra dar du plačiau netyrinėti piliakalniai, kuriuos
atrado Lietuvos archeologijos draugijos narys, biologas Darius
Stončius.
Lietuvoje yra šiek tiek daugiau nei 850 piliakalnių, beveik visi
jie įrašyti į Kultūros vertybių registrą.
