Nuo kilusios idėjos atkurti tarpukariu skulptoriaus Juozo Mikėno išlietą „Riterio“ skulptūrą praėjo 15 metų. Kad „Karys“ vėl saugotų kauniečius, žmonės paaukojo 10 tūkst. eurų, 26 tūkst. eurų skyrė Kauno miesto savivaldybė.
„Kario“ skulptūrą iš vario per keturis mėnesius nukalė kalvis Jonas Malinauskas. Statula yra 10 centimetrų aukštesnė už originalą – ji siekia 2 metrus 75 centimetrus, sveria 250 kilogramų.
Ženklas – pelnyta premija
Idėja atkurti J.Mikėno „Riterį“ ir vėl įkelti „Karį“ į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariljono bokštą kilo kompozitoriui Giedriui Kuprevičiui.
Jis, kaip anksčiau jo tėvas Viktoras Kuprevičius, daugelį metų kauniečiams skambina varpais kariljono bokšte.
„Kauniečiai vis klausdavo, kam skirta tuščia niša varpų bokšto viršuje.
Pasakodavau, kad čia tarpukariu stovėjo „Riteris“ – Lietuvos tapatybės ir stiprumo simbolis“, – pasakojo 70 metų kompozitorius.
Sumanymas pabandyti atkurti skulptūrą G.Kuprevičiui kilo dar 1990 metais.
Tačiau įgyvendinti idėją vis nesisekė.
„Ženklu, kad atėjo pats metas atkurti skulptūrą, tapo 2013 metais man skirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Su žmona Gražina nusprendėme, jog apdovanojimo pinigai skirti ne tik tam, kad jai nupirkčiau kailinius.
Tai, šiaip ar taip, vieši pinigai. Todėl buvau pirmasis, kuris paaukojo pinigų „Kariui“ atkurti“, – kalbėjo G.Kuprevičius.
Kėlė maketą iš faneros
Apie „Riterio“ skulptūrą daug istorinės medžiagos nėra išlikę, todėl norint ją atkurti teko remtis keliomis fotografijomis.
Sukurti „Kario“ maketą ėmėsi skulptorius Juozas Šlivinskas. Jis prisiminė, kad labiausiai rėmėsi viena fotografija.
Pagal šią fotografiją skulptorius nustatė skulptūros aukštį ir sukūrė „Kario“ maketą iš faneros.
Maketas buvo įkeltas į nišą. Taip skulptorius patikrino, kaip „Kario“ skulptūra atrodys iš tikrųjų.
Vėliau J.Šlivinskas iš gipso padarė nedidelį „Kario“ maketą.
Atskirai iš betono nuliejo natūralaus dydžio kario veido negatyvinį variantą.
„J.Mikėnas tada buvo jaunas skulptorius, neseniai grįžęs po tapybos studijų Paryžiuje. Tad „Riteris“ – savotiškas prancūziško ir lietuviško stiliaus mišinys“, – sakė J.Šlivinskas.
Skulptorius sakė manantis, kad J.Mikėnui kuriant skulptūrą konkretus žmogus nepozavo. Karys yra simbolinis lietuvių kovotojų atvaizdas.
Kūrinį bijojo sugadinti
Tarpukariu skulptūra buvo nulieta iš bronzos. Jai tada buvo panaudota 2 tūkst. kilogramų šovinių tūtų iš žalvario.
Atkuriant skulptūrą dėl taupumo ją nuspręsta nukaldinti iš vario plokščių.
Darbas buvo patikėtas Kauno projektavimo, restauravimo ir statybos instituto kalviui J.Malinauskui.
Jis pasakojo, kad skulptūrą pradėjo kurti nuo 185 centimetrų ilgio kalavijo. Vėliau nukaldino kitas skulptūros dalis.
„Jaučiausi tarsi savotiškas siuvėjas. Iš popieriaus pasigaminau skulptūros dalių lekalus. Vadovaudamasis jais kaliau detales. Vėliau jas sujungiau virindamas“, – pasakojo kalvis.
J.Malinauskas sakė, kad varis – ilgaamžė medžiaga, tačiau yra palyginti minkšta, todėl sudėtingiausias darbas buvo suvirinti statulos dalis.
„Varis jautrus dideliam karščiui. Akimirką per ilgai virinant gali atsirasti skylių. Reikia turėti daug patirties ir jausti, kada liautis kaitinti metalą“, – sakė kalvis.
Kad skulptūra stovėtų ilgai, jos vidus sutvirtintas plieno karkasais. Iš išorės „Karys“ padengtas patina. „Karį“ kalvis kūrė 4 mėnesius.
Prisiminė tėvo pasakojimą
Atkurdami skulptūrą idėjos sumanytojai norėjo, kad jai, kaip ir tarpukariu, būtų naudojamos šovinių tūtos.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija pinigais prisidėti negalėjo, todėl padovanojo 100 tankų šovinių tūtų.
Jos buvo pagamintos iš žalvario, todėl jų metalo naudoti skulptūrai nebuvo įmanoma dėl technologinių subtilybių.
110 centimetrų ilgio tūtas teko parduoti kaip metalo laužą. Už jas pavyko gauti 1144 eurus ir jie buvo skirti skulptūrai atkurti.
Viena mažesnė nupoliruota patrankos šovinio tūta įdėta į „Kario“ dešinę ranką.
Joje – 180 pinigus paminklui atkurti paaukojusių žmonių pavardžių sąrašas, aktas, kuriuo miesto vadovai ir G.Kuprevičius nutarė pradėti skulptūros atkūrimą, Lietuvos krašto apsaugos ministerijos sveikinimas.
Skulptūra į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus kariljono bokšto nišą buvo įkelta trečiadienį.
Stebėdamas jos kėlimą į 28 metrų aukštį G.Kuprevičius prisiminė mažai žinomą faktą.
Kompozitorius papasakojo, kad istorikai mano, jog skulptūra buvo sunaikinta 1942 metais – vokiečių okupacijos metu. Tačiau jo tėvas V.Kuprevičius jam pasakojęs, kad „Riteris“ iš nišos dingo keleriais metais anksčiau.
„Lietuviai skulptūrą norėjo išsaugoti, todėl paslėpė. Gali būti, kad ji kada nors atsiras. Tačiau karių mums nebus per daug. Lietuvai dvasinio kario dabar ypač reikia“, – sakė G.Kuprevičius.
Kaip atsirado J.Mikėno skulptūra?
* Artėjant Vytauto Didžiojo 500-osios mirties metinėms, minėtoms 1930 m., buvo sudarytas Vytauto Didžiojo komitetas. Jo nariai 1934 m. paskelbė konkursą sukurti skulptūrą, kuri turėjo papuošti Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus varpinės nišą. Konkursas paskelbtas spalio pradžioje. Projektus skulptoriai turėjo pateikti per mėnesį.
* Konkursą laimėjo J.Mikėnas. Yra išlikęs dokumentas, kuriame jis komitetui pranešė, kad sukurti ir atlieti skulptūrą kainuos 6 tūkst. litų. Jei komitetas suteiks patalpas darbams atlikti, kaina bus mažesnė – 5700 litų.
* Skulptūra buvo nulieta ir pastatyta 1938-ųjų lapkričio mėnesį, artėjant Lietuvos kariuomenės dienai. Jos aukštis buvo 2 metrai 65 centimetrai. Manoma, kad 1942 m. ją sunaikino vokiečių okupantai.
