Klausimą „Kas bus Lietuvos naujasis krivis?“ teko išgirsti daug kartų ir netgi daugiau iš žmonių, niekada nedalyvavusių Romuvos veikloje. Vadinasi, tai tikrai visiems svarbu. Bet ar už šio, regis, aiškaus klausimo neslypi kur kas gilesnė prasmė ir labai svarbūs lūkesčiai?
J.Trinkūnas ir jo veikla - tai visa 50 metų amžiaus epocha, kai Lietuvoje atgaivintos baltiškos gyvybės ir darnos vertybės, kalendorinės ir šeimos šventės, romuvio pasaulėžiūra. Gražus laikas, be galo svarbūs darbai, ir tuo mes išsiskiriame, esame pavyzdys ne tik Europoje.
Pastaraisiais metais teko daug bendrauti su prigimtinių vertybių puoselėtojais iš Europos, Ukrainos, Rusijos, Amerikos - visi Lietuvą ir Romuvą vertina labai aukštai. Ar tai suprantame ir įvertiname mes, lietuviai? Šie klausimai iškyla lemtingu laiku, kai esame viena sparčiausiai nykstančių tautų.
Kodėl gyvybės ir darnos pasaulėžiūros tauta tapo pažymėta susinaikinimo žyme? Visiems aišku, kad pagrindinės tautos nykimo priežastys nėra nei ekonominės, nei politinės, nei ekologinės (dauguma laimingesnių ir gyvybingesnių tautų gyvena prastesnėmis aplinkybėmis), o didžiąja dauguma vertybinės dvasinės. Praradome gyvasties dvasią. Galėtume pasakyti, o kuo čia dėta Romuva? Juk visiška dauguma lietuvių save laiko kitų - atneštinių religijų atstovais. Tačiau tai mūsų broliai ir seserys, mūsų kraujas ir siela, tik kartu mes galime gyvuoti!
J.Trinkūnas, paklaustas, kiek Lietuvoje yra romuvių, atsakydavo - trys milijonai. Jis teisus ta prasme, kad visų lietuvių pasąmonėje glūdi prigimtinis tarpusavio darnaus sutarimo, prisirišimo prie Žemės, Gamtos supratimas, o iš širdies kertelių veržiasi meilė, protėvių tautos pratęsimo ir gyvavimo šauksmas. Kas apspangintam turi parodyti kelią? Kas apkvailintam gali padėti atsipeikėti? Tas, kuris žino, mato, jaučia ir supranta.
Romuva negali likti tautos išgyvenimo iššūkių pašonėje. Lietuvos Romuvos pagrindinis tikslas - tautos dvasinės ir fizinės gyvasties išsaugojimas, vadinasi, tai ir atsakomybė. Reikia naujai peržiūrėti Romuvos uždavinius, kad Lietuvos romuva pajėgtų nešti tautos gyvavimo vėliavą. Turi įvykti rimtų esminių pokyčių.
Krivis Jaunius visuomet pabrėždavo, kad senasis baltų tikėjimas yra politeistinis. Ne vieno dievo turėjimas lietuviams yra gyvybės, įvairovės, skirtingų požiūrių suderinimo versmė. Ši versmė turėtų maitinti visų pirma Lietuvos romuvą ir joje atsispindėti. Vadinasi, ir organizacine prasme Romuva turi keistis.
Ar gali vienas žmogus įvertinti visas aplinkybes, tautos stiprybes, silpnybes ir rasti visus atsakus bei būdus, kaip tautai suklestėti? Ši struktūra, kai išrenkamas Romuvos krivis ir jam užverčiama nepakeliama našta bei atsakomybė, neturi ateities. Reikalingas naujas, kur kas platesnis požiūris. Būtina pakviesti į aukščiausią Romuvos tarybą brandžiausius tautos vedlius, kurie glaudžiai ir nuolat bendradarbiaudami, palaikydami ir įkvėpdami vienas kitą, sujungtų savo žinias, patirtį gebėjimus. Suvienytų savo jėgas tam, kad būtų nutiesti tiltai tarp mūsų tautos šaknų ir šviesios ateities, nuo protėvių gyvybės priesakų iki kiekvieno lietuvio širdies. Reikia sujungti tautos prigimtines galias su naujausiais šių laikų iššūkių sprendiniais tam, kad į lietuvių tautą sugrįžtų gyvastis, laimė ir klestėjimas.
Mūsų pasąmonėje glūdi krivių ir jų vyresniojo Krivių krivaičio atvaizdas, apie tai rašė ir J.Trinkūnas savo raštuose. Atkūrus dievų įvairiapusiškumo, gyvybingumo ir daugiapoliškumo vaizdą Romuvos viršūnėje, jis plis pirmiausia po visą Romuvą. Tuomet atsivers atgimimui kelias ir lietuvių tautos širdyje.
Krivio Jauniaus iškeliavimo į dausas dieną iš karto atėjo mintis, kad Romuva turi atgimti dešimt kartų stipresnė. Dabar yra ir supratimas - Lietuvos romuvai reikia kur kas platesnio požiūrio, vidinių vertybių ir galimybių pertvarkos, naujos atsakomybės tam, kad Romuva taptų dvasiniu lietuvių tautos atgimimo ir klestėjimo pagrindu. Galime likti stebėtojai, kokia bus Romuva. Yra ir antras kelias - vienyti jėgas, tapti pačiam lietuvių tautos žadintoju ir lemiamos galimybės atgimti dalyviu. Tuomet turėsime tokią Lietuvą, kokios mums reikia ir kokios esame verti.
