* * *
Šaltojo karo metais Sovietų sąjungoje vakarietiška muzika buvo rimto nusikaltimo pagrindas – ji drausta ir naikinta. Roko, bliuzo ar džiazo hitų platintojams grėsdavo net septyneri metai kalėjimo. Tačiau kūrybingumas atsparus represijoms bei draudimams. O kartais – kaip rodo specifinės kontrabandos būdas, kurį KGB pavadino „muzika ant kaulų“ – net neįveikiamas.
Sovietmečio muzikos „knygnešių“ išradingumas atrado netikėtą išeitį – rentgeno nuotraukas. Jose įspaudus rieves ir iškirpus apskritimą, kaulai virsdavo muzika, lengvai transportuojama ir iš pirmo žvilgsnio visiškai nekeliančia jokio įtarimo.
Nereikalingų rentgeno nuotraukų niekuomet netrūko, tad nemaža jų dalis galėjo būti panaudota įrašams. Pradžioje tokie albumai platinti turguje „iš po skverno“, parkuose ar šalia muzikos parduotuvių. Elvis Presley, „The Beatles“, „The Doors“, „Rolling Stones“ ir kitos vakarietiškos muzikos ikonos už geležinės uždangos skambėjo tyliai, bet vis giliau sutepdamos sielas ir kutendamos svajones. Kurį laiką viskas dėjosi be jokio valdžios įtarimo. Albumo kokybė būdavo siaubinga, bet alkaniems klausytojams tai nė kiek nerūpėjo. Kaip nerūpėjo ir tai, jog kartais pati „plokštelė“ teištempdavo kelis mėnesius. Palengva jų sklaida taip išplito, kad 1959 m. Rusijoje imtasi griežtų priemonių gaudyti nusikaltėlius. Šiam tikslui įkurta institucija pavadinimu „Muzikos patrulis“.
Neįprastas muzikos platinimo būdas atliko simbolišką vaidmenį. Vakarų idėjos muzikos pavidalu sklido svetimoje žemėje ant galbūt nežinomų ar net mirusių žmonių kaulų – tų, kuriuos nuvargino režimas ir pastovūs draudimai. Tačiau draudimai ir grasinimai neveikė – žmogaus išradingumas juos pranoko savo guvumu.
Apie autorius:
Tomas Ramanauskas: vienas iš idėjų agentūros „New!“ įkūrėjų, generuojantis idėjas, komunikaciją ir apie tai dėstantis. Dirbo MTV kūrybos vadovu, leido žurnalą, rašė apie kiną, su bendraminčiais atidarė kino teatrą Vilniaus senamiestyje. 2015 m. debiutuos kaip filmo režisierius.
Kristupas Sabolius: filosofijos daktaras, VU docentas ir rašytojas, išleidęs romaną ir keletą knygų vaizduotės tema. Kartu su režisieriumi Ignu Jonynu parašė scenarijų filmui „Lošėjas“, kuris buvo įvertintas ne viename tarptautiniame festivalyje, o 2014 m. pripažintas geriausiu Lietuvoje.
