Šiemet sukanka 75 metai, kai Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai – civiliai ir internuotieji Lenkijos kariai, traukdamiesi iš 1939-ųjų rugsėjo 1 dieną Vokietijos užpultos Lenkijos, miniomis užplūdo Lietuvą. Kiek vėliau, tų pačių metų spalį, atvyko ir valdžios tremiami Vokietijos bei Sovietų Sąjungos gyventojai.
Šie įvykiai buvo didžiulis iššūkis Lietuvos Respublikos vyriausybei, nes, vos atgavus Vilnių (1939 metų spalio 10-ąją), teko spręsti daugybę su atvykėliais susijusių problemų: saugumo, registracijos, apgyvendinimo, maitinimo, pašalpų skyrimo, medicinos paslaugų teikimo, našlaičių priežiūros, švietimo ir kitų.
Remiantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus apskaita, 1939 metų gruodžio 2-ąją buvo užregistruota 18311 atvykėlių: 3273 lietuviai, 7728 lenkai, 6860 žydai, o 1940 m. sausio viduryje Lietuvoje apytikriai buvo jau 34 939: 4173 lietuviai, 17297 lenkai, gudai, rusai ir 13469 žydai.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Fototekos ir dokumentacijos skyriuje saugoma unikali 76 fotografijų kolekcija. Norėdamas atkreipti visuomenės dėmesį į svarbų reiškinį, muziejus parengė parodą „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“, kurioje atskleidžiama to laiko pabėgėlių kasdienybė, stipriai paveikta komplikuotų tarpvalstybinių santykių, kurių aidai dar nuskamba ir šiandien.
1939-ųjų pabaigoje – 1940-ųjų pradžioje Vilniuje tvyrojusią atmosferą įamžino fotografų šeima Edmundas (1905–1984) ir Boleslava (Tallat-Kelpšaitė, 1908–1982) Zdanauskai, 1945-aisiais grįžę į Gdynią.
Žymios fotografės Janinos Tallat-Kelpšienės dukra, užaugusi Kaune ir atvykusi į Vilnių studijuoti šviesoraščio meno pas iškilų Lenkijos ir Lietuvos fotografiką Janą Bulhaką (1876–1950), čia ir pasiliko, ištekėjusi už paties meistro mokinio ir bendradarbio Edmundo Zdanowskio (Zdanausko).
Paroda ragina atkreipti dėmesį žmogiškąsias vertybes, įžvelgti visuomeninių organizacijų ir draugijų, tokių kaip Raudonasis kryžius, Vilniaus lietuvių labdarybės draugija, Moterų globos komitetas ir kitos, veiklos svarbą ištiesiant pagalbos ranką karo negandų parblokštiems žmonėms.
Zdanauskų fotografijų rinkinys iki šiol neeksponuotas jokioje parodų erdvėje. Fotografijose įamžinti lietuviai, lenkai ir žydai. Tikėtina, kad dauguma pabėgėlių nepražuvo karo verpetuose ir, per Lietuvą išsigelbėję, pradėjo naują gyvenimą tėvynėje ar pasaulyje.
Susitikimas su istorija per fotografijas sukelia įvairiausių jausmų. Kadangi daugumoje atvaizdų įamžinti įvairaus amžiaus vaikai, tikimės, kad galbūt atsiras garbaus amžiaus žmonių, kurie atpažins save ir artimuosius.
Parodą iš dalies remia Lietuvos kultūros taryba.
Paroda „Iš nežinios į nežinią: Antrojo pasaulinio karo atbėgėliai Lietuvoje“ Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune veiks iki sausio 18 dienos.
