Bendrame paviljone su Latvija ir Estija, palaikoma gausios lietuvių išeivijos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Lietuva šioje parodoje pirmą kartą istorijoje dalyvavo kaip nepriklausoma valstybė turėdama atskirą paviljoną.
Lietuvos paviljonas duris lankytojams atvėrė gegužės 14 d. Prie Tautų ežero įsikūrusiame dviaukščiame, 500 kv. m pastate buvo įrengtos lietuvių liaudies meno, švietimo, pramonės, prekybos, amatų, turizmo ekspozicijos. Parodos kūrėjai siekė parodyti Lietuvos kultūros savitumą ir per du nepriklausomybės dešimtmečius pasiektą švietimo bei ekonomikos lygį.
Savo produkciją parodai pateikė bendrovės „Maistas“, „Pienocentras“, „Lietūkis“, „Drobė“, „Sodyba“, „Audiniai“, J.
Kučinsko ir K. Pabedinsko audimo, Ch. Frenkelio odų fabrikai, brolių Kanų, S. Leviaso, S. Alšvangerio gintaro apdirbimo įmonės.
Savo knygas pristatė Dirvos, Sakalo, Šv. Kazimiero draugijos, Spaudos fondo leidyklos. Ekspozicines sales puošė dailininkų Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės ir Kazio Šimonio paveikslai, Stasio Ušinsko sukurtas pano švietimo tema, Konstancijos
Petrikaitės-Tulienės dirbiniai iš metalo ir lėlių kompozicija ir kt.
Paviljono pirmame aukšte buvo įrengta Lietuvos garbingą praeitį atspindinti ekspozicija, kurios sienas puošė tapyti istoriniai
žemėlapiai, svarbiausius Lietuvos istorinius įvykius vaizduojantys paveikslai ir Vytauto Kašubos sukurta Vytauto Didžiojo skulptūra.
Lietuvos ekspozicija susilaukė didelio, ypač Amerikos lietuvių, susidomėjimo. Ji buvo gerai įvertinta ir parodos organizatorių.
Didžiuoju prizu buvo apdovanota keletas lietuvių darbų, tarp jų Marginių audiniai, S. Ušinsko paveikslas „Algirdas prie Maskvos
Kremliaus vartų“.
Spalio 31 d. parodos paviljonas buvo uždarytas. Dėl ekonominių sunkumų šalyje ir dėl prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo Europoje buvo nutarta vertingiausius parodos eksponatus „laikinai palikti Jungtinėse Amerikos Valstijose išdalinant juos saugoti lietuviškoms įstaigoms ir organizacijoms“. Niekas tada nežinojo, kad tas „laikinai“ užtruks pusę amžiaus ir kad tai bus paskutinė paroda, kurioje Lietuva pasirodė kaip nepriklausoma valstybė.
Ši paroda – tai tarsi Niujorko parodos tąsa, tapusi įmanoma tik dabar, po 75 metų, kai išlikę parodos eksponatai ima grįžti į
Lietuvą. Parodoje atkurta Lietuvos paviljono Garbės salės ekspozicija. Eksponuojama skulptoriaus V. Kašubos sukurta Vytauto
Didžiojo skulptūra, penki iš septynių Niujorko parodos pano – S. Ušinsko, Adomo Smetonos, Adomo Galdiko, Petro Kalpoko paveikslai. Visi šie menininkų darbai Lietuvoje pristatomi pirmą kartą
Eksponuojami ir du iš penkių dailininko Antano Kairio Garbės salei tapytų istorinių žemėlapių. Kaip atrodė Lietuvos paviljono
ekspozicija 1939 m. parodoje, bendrą vaizdą galima susidaryti iš tuomet Užsienio reikalų ministerijos užsakymu darytų fotografijų, kurios šiuo metu saugomos Lietuvos valstybiniuose archyvuose.
1939 m. Niujorke atidaryta pasaulinė paroda „Rytojaus pasaulis“ buvo didžiausia ir moderniausia iš visų iki tol pasaulyje vykusių parodų.
