1580 m. pradėta mūryti pilis pagal pirminę paskirtį buvo skirta ginti pietrytines Lenkijos karalystės žemes, tačiau, karalystei išsiplėtus gynybinę paskirtį buvo nuspręsta pakeisti į reprezentacinę.
Pilį išgražino didis meno puoselėtojas bei vienas turtingiausių to meto Lenkijos seimūnų, Lvovo kaštelionas Marcinas Krasickis. Šio pakviesti Italų meistrai grafičių raižiniais ant tinko išpuošė visas išorines bei vidines pilies sienas paversdami statinį vienu įspūdingiausių visoje Europoje.
M.Krasickis vaikų neturėjo, tad po jo mirties pastatą perėmę giminaičiai, o vėliau nupirkę kiti savininkai nesugebėjo jo puoselėti ir pilis ėmė merdėti. Rūmų didybę ir grožį atkūrė Lietuvos didikas Leonas Sapiega, nusipirkęs statinius po to, kai po 1830 metų sukilimo privalėjo bėgti iš tėvynės ir įsikūrė Austrijos imperijoje.
L.Sapiega ne tik restauravo pilį, bet ir užveisė parką, kuriame pasodino iš savo dvarų Konge ir Brazilijoje atvežtų egzotiškų augalų. Dalis minėtų augalų yra išlikę iki pat dabar, deja, to negalima pasakyti apie vidinę pilies apdailą, baldus, paveikslus.
Antrojo pasaulinio karo metu pilyje įsikūrę Sovietų Sąjungos kariai viską negrįžtamai sunaikino, krosnyje sudegindami ne tik knygas, paveikslus, bet ir grindų parketą. Barbarai išsityčiojo net iš Sapiegų vaikų atminimo - rūsio kriptose esančius palaikus išmetė iš vario karstų, o karstus pavertė maudymosi voniomis.
Sunaikinta buvo ir pilies koplyčia, o joje stovėjęs legendinis L.Sapiegos dukters savižudės Zofijos sarkofagas sudaužytas į šipulius.
Pagal visame regione populiarią legendą šešiolikmetė mergina nusižudė nušokdama nuo pilies bokšto savo vestuvių dieną. Tokiu būdu dukra esą protestavo prieš tėvus, neleidusius susitikinėti su vienmečiu mylimuoju Stanislowu, paprastu kaimiečiu, ir vertusiu ją tekėti už seno didiko.
Istorikai teigia, kad iš tikrųjų Zofija, kaip ir dar septyni kiti L.Sapiegos ir žmonos Klementinos Zamoyskos vaikai, mirė susirgę cholera. Cholerai atsparus liko ir išgyveno vienintelis sūnus Adomas. Nelaimingos meilės legendai atsirasti vis dėlto turbūt buvo kažkokių priežasčių, o viena iš jų galbūt tapo tai, kad vienintelės Zofijos sarkofagas, specialiu užsakymu iš marmuro padarytas Romoje, buvo patalpintas pilies koplyčioje.
Kitų vaikų karstai buvo įdėti kriptose rūmų rūsyje. Po Zofijos mirties vietiniai žmonės naktimis ant pilies mūrų esą ėmė matyti šmėklą, kurią praminė Baltąja dama. Visų ryškiausiai šmėkla esą pasirodo prieš dideles nelaimes - karą, gaisrą - tarsi norėdama perspėti gyventojus.
Didesnių įspūdžių pageidaujantiems turistams ar vestuvininkams pilies darbuotojai už papildomą mokestį rengia inscenizuotą Baltosios damos pasirodymą.
Vietos restauratoriams pavyko atkurti išorinę pilies didybę, atstatyti koplyčią, tačiau tik vieno kambario interjeras yra autentiškas. Pasirodo, jog prieš įsiveržiant sovietų kariams vienas ištikimas L.Sapiegos tarnas užmūrijo medžioklės trofėjų kambario duris ir agresoriai tokios apgaulės neatskleidė.
Šiuo metu L.Sapiegos palikuonys teismuose siekia atsiimti iš Lenkijos valstybės Krasičyno pilį.
